Lietuva gali įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1-osios. Galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną trečiadienį paskelbė Briuselyje posėdžiavusi Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų taryba.
Lietuva taps 19-ąja euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių, įsivesiančia bendrą ES valiutą.
„Šiandien priėmėme sprendimą dėl Lietuvos tapimo 19-a euro zonos nare. Lietuva bus ne tik nauja euro zonos narė, bet labai patikima narė, nes ekonominis ir finansinis procesas Lietuvoje yra tas, kurį galima naudoti kaip patikimą ir tvirtą pavyzdį. Tai geros naujienos visai Europai ir, be abejo, Lietuvai“, - trečiadienį Briuselyje spaudos konferencijoje sakė Italijos valstybės sekretorius Sandro Gozi, atsakingas už Europos reikalus.
„Lietuva išlaikė nelengvą euro pasirengimo egzaminą. Euro įvedimas nėra vienkartinis Lietuvos, įveikusios krizę ir pasiekusios reikiamą konvergencijos lygį, įvertinimas. Gerai suvokiame ir savo pareigas tapę vieningos valiutos nariais“, - spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius.
Premjeras pažymėjo, kad Lietuva ir toliau laikysis atsakingos ir tvarios politikos. Jo teigimu, priėmus galutinį sprendimą dėl Lietuvos narystės euro zonoje, šalies gyventojų pritarimas eurui turėtų didėti.
„Dabar bus darbas pristatant visuomenei euro privalumus ir galbūt galimus trūkumus. Tam yra pasiruošusios mūsų ministerijos, šiandien priėmus galutinį sprendimą dėl Lietuvos stojimo į euro zoną prasidės antras etapas, viešinimo etapas ir aktyvus darbas su visuomene. Manau, kad šiandien atlikus apklausą tikinčių euru būtų daugiau kaip 50 procentų“, - sakė Lietuvos ministras pirmininkas.
EK pirmininko pavaduotojas ir už institucijų ryšius ir administravimą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius teigė, kad Lietuvos įstojimas į euro zoną bus atsakas visiems euroskeptikams.
„Manau, kad tai buvo akivaizdi to didžiulio Lietuvos darbo ir atliktų reformų išvada. Tai daugiau nei tik simbolinis aktas visiems euro zonos skeptikams. Dabar visos Baltijos šalys bus euro zonoje ir tai yra milžiniškas pasiekimas“, - spaudos konferencijoje sakė M.Šefčovičius.
Taryba taip pat patvirtino oficialų euro ir lito keitimo kursą (1 euras - 3,4528 lito) bei priėmė su euro įvedimu Lietuvoje susijusius teisės aktus.
Euro įvedimui Lietuvoje praėjusią savaitę jau pritarė Europos Parlamentas (EP), o dar anksčiau - ir Europos Komisija bei Europos centrinis bankas.
Naujausias Eurobarometro duomenimis, euro įvedimą Lietuvoje balandį palaikė 46 proc. šalies gyventojų, pasisakančiųjų prieš buvo - 48 proc., dar 6 proc. teigė neturintys nuomonės.
Lietuvai pirmą kartą - 2007 metais - nepavyko įsivesti euro - tuomet šaliai nebuvo leista įstoti į euro zoną dėl per didelės infliacijos. Estija eurą įsivedė 2011 metais, o Latvija - 2014-aisiais.
-----------
L. Linkevičius: narystė stipriausių ES valstybių narių klube yra papildoma saugumo ir stabilumo garantija Lietuvai
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius liepos 23 dieną Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, kurio metu priimti galutiniai sprendimai dėl Lietuvos narystės euro zonoje nuo 2015 metų sausio mėnesio.
„Teigiamas sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 metų yra Lietuvos pastangų ir gebėjimo užtikrinti atsakingą viešųjų finansų valdymą, kurti sąlygas tvariai ūkio plėtrai, įvertinimas. Šis sprendimas reiškia daugiau galimybių Lietuvos ir kitų valstybių narių piliečiams bei verslui. Narystė stipriausių ES valstybių narių klube yra papildoma saugumo ir stabilumo garantija Lietuvai“, – teigė ministras.
Posėdyje taip pat pristatyta Italijos pirmininkavimo ES Tarybai darbo programa, strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros veiksmų planas, aptartas Europos Vadovų Tarybos išvadų įgyvendinimas. L. Linkevičius teigiamai įvertino Italijos pirmininkavimo prioritetus, kuriais tęsiamas ankstesnio Trejeto darbas skatinant ES ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, konkurencingumą, inovacijų plėtrą, gilinant ES bendrąją rinką, tačiau ragino skirti didesnį dėmesį Rytų partnerystei ir energetikai.
„Italijos pirmininkavimo darbotvarkėje norėtume matyti daugiau dėmesio Rytų partnerystei bei energetiniam saugumui. Lietuvos nuomone, dabartinėje situacijoje būtent šiems klausimams reikalingas ypač skubus dėmesys“, – teigė ministras.
Lietuvos pasirengimas prisijungti prie eurozonos vyksta sklandžiai
Lietuvos pasirengimas nuo 2015 metų prisijungti prie euro zonos vyksta sklandžiai, nors kai kuriose srityse reikėtų daugiau pažangos, teigia Europos Komisija (EK).
Anot EK, Lietuvai reikia sparčiau rengti priemones, kuriomis užkertamas kelias mažmenininkų piktnaudžiavimui. Tai vienas iš pagrindinių gyventojų susirūpinimą keliančių klausimų. „Svarbu pasiekti, kad kuo daugiau subjektų pasirašytų Geros verslo praktikos memorandumą, kuriuo įsipareigojama nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu nepagrįstai kelti kainas“, - teigiama EK pranešime.
Lietuva taip pat turėtų imtis veiksmų, kad euro įvedimu nepiktnaudžiautų spekuliantai ir gyventojų perkamoji galia nebūtų sumažinta.
Pirmoji informacija apie kainų pokyčius po euro įvedimo dienos turėtų būti paskelbta kuo anksčiau 2015 metų sausio mėnesį, nurodė EK.
Pasak EK, iki euro įvedimo grynųjų litų kiekį apyvartoje būtų galima dar labiau sumažinti, o vykdant informavimo kampanijas dėmesį reikėtų skirti praktiniams euro įvedimo aspektams - užtikrinti teisingą kainų nurodymą dviem valiutomis ir atidžiai stebėti kainų nustatymą euro įvedimo laikotarpiu, kad vartotojai būtų apsaugoti.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos institucijos raginamos reguliariai pranešti EK nuomonių apklausų rezultatus.
EK pranešimas apie Lietuvos praktinį pasirengimą įsivesti eurą paskelbtas trečiadienį, kai ES Ministrų Taryba priėmė galutinį sprendimą, kuriuo Lietuvai leidžiama įsivesti eurą. Kiek anksčiau, liepos 16 dieną, tam didžiąja balsų dauguma pritarė Europos Parlamentas
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
