Vyriausybė patvirtino Eksporto plėtros strategiją 2009–2013 metams ir jos įgyvendinimo priemonių planą. Tai, pasak Vyriausybės pranešimo spaudai, ji daro siekdama skatinti eksportą.
Per ateinančius ketverius metus eksporto skatinimo srityje numatyta sušvelninti ekonominio nuosmukio poveikį eksportuojančioms įmonėms, plėsti galimybes susirasti naujų prekybos partnerių, aktyviau skverbtis į naujas rinkas ir sukurti lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui palankią aplinką.
Dėmesys – patirties turinčioms įmonėms
Strategijos tikslas – vykdyti veiksmingą ir kryptingą prekių ir paslaugų eksporto plėtros ir skatinimo politiką, didinti įmonių konkurencingumą ir nustatyti priemones, skatinančias diegti aukštąsias ir vidutiniškai aukštas technologijas, teikti geros kokybės paslaugas, sudaryti sąlygas mažiausiomis sąnaudomis efektyviai prekiauti su užsienio partneriais ir siekti teigiamo užsienio prekybos balanso.
Strategijoje, pasak pranešimo, remiamasi Lietuvos eksporto plėtros vizija. Tai – atvira ekonomika, vietines ir atvežtines žaliavas bei darbo išteklius efektyviai naudojantis ūkis, kuriantis ir eksportuojantis konkurencingas, aukštos pridėtinės vertės prekes ir paslaugas (čia aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų eksportas bei paslaugų eksportas, palyginti su bendru eksportu, sudarytų vis didėjančią dalį), ir valstybės institucijų bei viešųjų įstaigų veikla, užtikrinanti būtiną paramą prekes ir paslaugas eksportuojančioms įmonėms.
Didelis dėmesys, Vyriausybės tikinimu, bus skiriamas tradicinių pramonės sektorių, jau turinčių patirties, kvalifikuotos darbo jėgos ir konkurencinio pranašumo, prekių ir paslaugų eksportui skatinti. Be to, siekiant ilgalaikio ūkio gyvybingumo, pastangos bus telkiamos didesnės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų eksporto skatinimui ir plėtrai.
Ieškos daugiau eksporto rinkų
Anot Vyriausybės pranešimo, bus orientuojamasi į Baltijos jūros regiono rinkas: Skandinaviją, Latviją ir Estiją. Taip pat planuojama išlaikyti ir stiprinti pozicijas Europos Sąjungos rinkoje: Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Beniliukso šalyse, aktyviai dirbti tradicine Rytų (NVS) – Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos – kryptimi, aktyviau bendradarbiauti su mažiau žinomomis, bet turinčiomis didelę perkamąją galią rinkomis – Kazachstanu, Užkaukaze, arabų šalimis, Izraeliu, JAV, Italija, Balkanų šalimis. Be to, numatoma nagrinėti Lietuvos įmonių galimybes eksportuoti į kylančios ekonomikos šalis: Kiniją, Indiją, kitas Artimųjų Rytų, Lotynų Amerikos šalis.
Užsienio prekybos deficitas išlieka
Statistikos departamento negalutiniais duomenimis 2009 metų sausio–rugpjūčio mėn. prekių eksportuota už 25,6 mlrd. litų, importuota – už 28,9 mlrd. litų. 2009 metų sausio–rugpjūčio mėn., palyginti su atitinkamu 2008 metų laikotarpiu, eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 32,3 ir 42,7 procento. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 3,3 mlrd. litų ir buvo 74 procento mažesnis nei 2008 metais tuo pačiu laikotarpiu.
2009 metų sausio–rugpjūčio mėn. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (12,8 proc.), Latvija (10,2 proc.), Vokietija (9,7 proc.), Estija (7,2 proc.). Didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (30,1 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (12,6 proc.), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (12 proc.).
