Parlamentarų verdiktas dėl apkaltos kolegoms Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui neturėtų suteikti pernelyg didelių vilčių, kad ateityje Lietuvos politinis gyvenimas taps skaidresnis ar aiškesnis, politikams bus taikomi aukštesni moralės kriterijai, mano Kauno technologijos universiteto (KTU) prof. dr. Algis Krupavičius.
Už tai, kad be pateisinamos priežasties praleidęs Seimo posėdžius L. Karalius netektų Seimo nario mandato balsavo 89 Seimo nariai, prieš buvo 16, susilaikė 13 Seimo narių, 12 balsavimo lapelių pripažinti negaliojančiais.
Už A. Sacharuko mandato panaikinimą balsavo 80 Seimo narių, prieš –24, susilaikė –13 Seimo narių, 13 balsavimo lapelių pripažinti negaliojančiais.
Šiurkščiai Konstituciją pažeidęs A. Sacharukas išsaugojo Seimo nario mandatą, tačiau L. Karaliui ketvirtadienį vykusi apkalta buvo lemtinga –jis turės palikti Seimą.
Pasak politologo A. Krupavičiaus, balsavimo rezultatai rodo, kad politikai itin aktyviai dalyvavo balsavime panaikinti mandatus. Jis sakė manąs, kad rezultatai nebūtų labai skyręsi, jeigu balsavimas būtų buvęs atviras. Tai esą liudija dideli balsų skaičiai. Tiesa, jis neatmetė teorinės galimybės, kad atvirai balsuojant dar daugiau parlamentarų būtų buvę už mandatų atėmimą. Politologas nepagrįstais laiko siūlymus keisti balsavimo procedūrą –dėl mandato atėmimo balsuoti atvirai. „Arklių perkėloje nekeičia. Taisyklės neturi būti keičiamos, kai procedūros pradėtos", –pažymėjo politologas.
Politikos ekspertas neatmetė galimybės, kad tai gali būti daroma ateityje. Dabar pagrindinis klausimas, kurį kels visuomenė Seimui, bus „Kodėl jie taip padarė", o politikai turės ieškoti argumentų.
„Balsavimo rezultatai nėra vienareikšmiai ir, matyt, parlamento nariai vertino kiekvieną atvejį atskirai, individualiai. Gal toks požiūris ir yra teisingas bei korektiškas, balsavimo rezultatai nėra vienodi abiem parlamento nariams", –Eltai sakė A. Krupavičius.
Jo vertinimu, kiekviena apkalta yra teisinis ir politinis procesas, o nuo politinės konfigūracijos parlamente priklauso vieno ar kito apkaltos balsavimo rezultatai. Šiuo atveju L. Karalius ir A. Sacharukas atstovavo Krikščionių frakcijai, atskilusiai nuo buvusios Tautos prisikėlimo partijos frakcijos. Arūno Valinsko vadovaujama frakcija siekė revanšo, kitos partijos irgi buvo suinteresuotos, kad opozicijos gretose sumažėtų parlamentarų. Kita vertus, parlamentarai, anot A. Krupavičiaus, atsižvelgė ir į KT sprendimą.
„Apkaltos procesu, matyt, laukiama, kad politikų elgesio standartai gerokai išaugs, politika taps skaidresnė, aiškesnė, ir moraliniai kriterijai politikos vertinime bus taikomi daug dažniau nei yra dabar. Tam tikrų vilčių, kad politikų elgesio standartai augs, yra, bet, kita vertus, būtų sunku laukti revoliucijos, kad staiga dėl vieno fakto viskas apsivers, pasikeis ir turėsime pavyzdingus parlamento narius", –komentavo KTU profesorius.
Paprašytas pakomentuoti tolimesnę L. Karaliaus politinę karjerą, A. Krupavičius siūlė pačiam, dabar jau buvusiam parlamentarui, susimąstyti apie savo perspektyvas. Tenka pripažinti, kad per dvejus metus L. Karaliaus asmenyje tauta nematė politiko, jis atsitiktinai buvo išrinktas į Seimą, sakė politikos ekspertas.
„Be abejo, kadangi apkalta yra įvykusi, pagal teisines nuostatas jis negalės kurį laiką eiti pareigų, kurios reikalauja priesaikos. Vadinasi, negalės dalyvauti Seimo rinkimuose, rinkimuose į savivaldybes. Manau, kad jis į politiką pateko gana atsitiktinai. A. Valinsko įkurtai partijai pasisekė, kad ji gavo didesnį procentą balsų. (...) Manau, kad jis greičiausiai imsis kitų veiklų, nes, be politikos, gyvenime yra išties ką veikti, daugybė žmonių politikoje dalyvauja kartkartėmis –rinkimuose, referendumuose, tik 5-10 proc. žmonių yra itin aktyvūs, varžosi, konkuruoja rinkimuose. Trumpai kalbant, pats protingiausias kelias L. Karaliui –susirasti darbą kitoje srityje", –kalbėjo politologas.
Kiek kitokia L. Karaliaus karjera būtų projektuojama, jei šis eitų politinio lyderio ar partijos vadovo pareigas.
„Tokiu atveju išties daug problemų, būtų galima diskutuoti, ką galima daryti, kaip sugrįžti į politiką. Šiuo atveju jis veikiau galės sugrįžti į normalų nepolitinį gyvenimą, ir tai bus jam pačiam kaip asmenybei, žmogui geresnis pasirinkimas", –apibendrino A. Krupavičius.
Apskritai kalbėdamas apie apkaltų istoriją pasaulyje, A. Krupavičius sakė, kad apkaltų skaičius šiuolaikinėse demokratijose, kur demokratija egzistuoja ne vieną dešimtmetį, yra stipriai sumažėjęs. Tiesa, kai demokratinė sistema formavosi JAV, Didžiojoje Britanijoje apkaltų būdavo dažniau. Lietuva šiuo atveju yra jaunos demokratijos šalis, turinti dar šiek tiek subręsti, kad susiklostytų politinio elgesio taisyklės, standartai.
