Sraigiautoja Inga moliuskų ieško nuo ankstaus ryto, kol dar pievose laikosi drėgmė po vakar prašniokščiusio lietaus. Tiesa, net ir palijus sraigių nedaug.
Sraigingas vietas svarbu žinoti, juokauja Inga:
„Prie upelių, prie tvenkinukų. Lietutis vakar va palijo, pradėjo išlindinėti.“
Vienas du, trys keturi penki šešis, septyni… Vos per dešimt minučių pavyko surinkti penkioliką sraigių. Supirkėjai sako, kad dabar rinktos sraigės pačios geriausios, mat jų kiautai tvirčiausi.
O kai kiautas stiprus, sraiges geriau ir perdirbti, ir sandėliuoti, bent jau taip sako vienos sraigių perdirbimo įmonės vadovas. Mat birželį sraigės jau pradeda dėti kiaušinius, kiautai susilpnėja, ir sraigės žūva. Į sraigių perdirbimo įmonę kaip tik atvažiuoja pirmos dešimt tonų sraigių.
Įmonės vadovas sako, pernai sraigių rinkimas prasidėjo keliomis savaitėmis anksčiau, šiemet ir vėsu, ir sausa, tad sraigiavimas vėlesnis. Bet supirkimo kainos bent jau kol kas tokios pat, kaip ir pernai. Devyniasdešimt penki centai mokami punktams. O štai šie iš rinkėjų sraiges superka kaip ir pernai – ir po penkiasdešimt centų, ir daugiau, už kilogramą. Dėl sausros, kaip sako perdirbimo įmonės vadovas, supirkimo kainos gali šiek tiek pakilti.
„Šiai dienai sakyčiau ne, tas pats. Nesakau, kad jeigu bus sausiau, kad matysim gamybai trūksta, kad suintensyvinti tą rinkimą, kad gali pakilti kažkiek tos kainos, bet tikrai čia viskas yra penkių centų ribose“, – sako „Camargo“ direktorius Marius Andrijauskas.
Pernai įmonė surinko apie du šimtus penkiasdešimt tonų sraigių, panašiai tiek norėtų ir šiemet. Ar pavyks, neaišku, mat sinoptikai gerų žinių dėl lietaus artimiausiomis dienomis neturi. Šios sraigės atkeliavo iš tų Lietuvos kampelių, kur lietaus buvo daugiau. Jeigu bus sausa, kaip sako Andrijauskas, sraiges perdirbimui teks vežti iš kitų šalių. Perdirbtos jos keliaus taip pat ne ant lietuvių stalo – jos ruošiamos eksportui į Prancūziją ar Japoniją. Tiesa, planus koraeguoja ne tik sausra, bet ir karantinas.
„Stebim, kas vyksta, situaciją pas mūsų partnerius Europoje. Toje pačioje Japonijoje žiūrim kokia situacija, kaip tęsis tas karantinas. Šiai dienai sunku pasakyti, kiek tai gali daryti įtaką. Nes mūsų gamyba orientuota kas bus už keturių penkių šešių mėnesių. Tai šiai dienai kiek ten sustojo pardavimai, tai nusistums aišku“, – pasakoja M. Andrijauskas.
Tačiau, kad ir kaip būtų, bet jau šiemet lietuviškos sraigės nebus tiekiamos mūsų tautiečiams. Supirkimo punkte sraiges renkantis Arvydų kaimo gyventojas skundžiasi, pats sraigių neragautų, o štai užsidirbti šiemet nesiseka. Lietaus nėra, tad ir sraigių beveik niekas neneša.
„Po penkiasdešimt centų šiemet. Beveik niekas. Jie nori, bet nėra ko rinkti“, – teigia supirkėjas Kazimir.
„Negalvoju, ar jų bus. Nes saulutė kyla, jos slepiasi. O jeigu bus sausra ir iš viso jų nebus“, – kalbėjo sraigiautoja Inga.
Nors norinčių rinkti sraiges daugiau – per karantiną daugiau žmonių neturi veiklos, tad mieliau keliautų į gamtą. O ir rinkti sraiges ne tiek jau ir daug laiko. Jas galima rinkti tik iki liepos pirmos dienos.
