Kalėjimas įsikūręs buvusio vienuolyno teritorijoje, kurioje telpa apie 1500 nuteistųjų, 80 procentų kurių - buvę narkotikų prekeiviai. San Pedro gyvenvietė išgarsėjo po 2003 – iais metais Rusty Youngo išleistos knygos „Žygiavimas milteliais“ (Marching Powder), kuri pasakoja apie Britų narkotikų kurjerį Thomas MacFaddeną ir jo patirtis šiame kalėjime. Knygoje taip pat pasakojama apie įsivešėjusią korupciją ne tik tarp San Pedro gyvenvietės sienų, bet ir visoje Bolivijos teisingumo sistemoje.
Šis kalėjimas mažai skiriasi nuo įprastų miestelių. Jis turi savo bažnyčią, keletą parduotuvių ir restoranų. San Pedro gyvenvietė paskirstyta į aštuonias dalis, kiekviena kurių skiriasi komfortabilumu. Kaliniai privalo išsipirkti savo gyvenamas vietas. Ši vieta turi netgi savo nekilnojamo turto agentus, kurie leis įsigyti kalėjimo vietą pagal poreikius ir galimybes.
Pinigai uždirbami dirbant parduotuvėje, parduodant dirbinius turistams ar kepant duoną kitiems kaliniams. Yra kurjeriai, pernešantys korespondenciją nuo kalėjimo vartų kitiems kalintiems gyvenimo broliams.
Negana to, tų, kurie turi pakankamai pinigų, kameros gali būti pakankamai komfortabilios – su nuosava vonia, virtuve ir kabeline televizija. Šiame kalėjime leidžiama gyventi kartu su šeimomis.
Kalėjimas būna laikinai uždaromas turistams tik tuomet, kai kyla riaušės ar tokiais atvejais, kaip 2009 –ais į internetą patekusi filmuota medžiaga – per daug atvirumo nepatiko kalėjimo valdžiai.
Peržiūrėti kalėjimo nuotraukų albumą galėsite šioje nuorodoje
