Rusijos reakcija į JAV sprendimą Lenkijoje, netoli sienos su Kaliningradu, dislokuoti „Patriot“ raketas, kurias aptarnaus ir iš Vokietijos persikelsiantys 100 karių, mažų mažiausiai yra keista. Pradžioje Rusija puolė grasinti, kad, atsakydama į šį JAV žingsnį, stiprins savo Baltijos jūros karinį laivyną. Tačiau vėliau Gynybos ministerija netikėtai atsitraukė ir pareiškė neturinti jokių planų stiprinti minėta laivyną.
Netrukus Rusijos karinių oro pajėgų vadas generolas Anatolijus Korniukovas pareiškė, kad „Patriot“ raketos nekelia jokios grėsmės Rusijai.
„JAV vyriausybei sprendimas dislokuoti Lenkijoje „Patriot“ raketas reiškia bandymą išsaugoti savo reputaciją bei prestižą po to, kai Baracko Obamos administracija pareiškė atsisakanti savo planų šioje šalyje dislokuoti raketas perėmėjas. Nemanau, kad Vašingtonas duos Lenkijai modernizuotas sistemas, kurias dabar naudoja JAV kariuomenė. Manau, kad jie Lenkijoje dislokuos senas, atgyvenusias „Patriot“ raketas, kurios nebus pajėgios nieko išspręsti. Manau, kad mums nereikia dėl to jaudintis“ - teigė jis.
Netrukus prabilo ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Sausio 22 dieną jis pareiškė, kad Rusijai toks JAV sprendimas yra nesuvokiamas ir Kremlius jį dar vertina: „Nėra jokios priežasties, kodėl šios raketos bus dislokuotos ten, kur jas planuojama dislokuoti. Be to, aš neturiu pilnos informacijos apie tai, tačiau, jei pranešimai yra teisingi, tai mes turime klausti, kodėl jie turi daryti tą, kas sukelia įspūdį, kad Lenkija yra stiprinama prieš Rusiją. Štai to aš nesuprantu. Pabaigai galiu tik pakartoti, kad mes laukiame paaiškinimo ir tuomet mes analizuosime situaciją“.
„Laisvosios Europos radijo“ ekspertas Brianas Whitmore'as stebisi tokia Rusijos reakcija. Lenkija per kelis mėnesius už 60 kilometrų nuo sienos su Kaliningradu planuoja įkurdinti „Patriot“ raketas, kurias aptarnaus 100 JAV karių, o Maskva teigia tik tiek, kad ji analizuoja situaciją. Kažkas keisto.
B. Whitmore'as apie šią situaciją pasikalbėjo su Maskvoje veikiančiu gynybos analitiku Pavelu Felgenhaueriu. „Šalies lyderiai nepriėmė sprendimo, kaip į tai reaguoti. Pirminė reakcija buvo tokia, kad mes stiprinsime savo pajėgas. Apie tai prabilo Kaliningrade įsikūręs laivynas, kuris yra atsakingas už visą kariuomenę regione... Gynybos ministerija pasakė, kad taip nebus, nes joks sprendimas dar nepriimtas. Politinis sprendimas, kaip reaguoti, dar nepriimtas, tačiau reakcija neabejotinai bus negatyvi“ - teigia ekspertas.
P. Felgenhaueris teigia, kad Maskva į visą šį reikalą žvelgia kylančios NATO strategijos ginti savo rytines nares nuo potencialios Rusijos atakos kontekste. Tiek Lenkijoje, tiek Baltijos šalyse pastaruoju metu augo nerimas, kad rytinės NATO sienos yra neapsaugotos. Aljansas, reaguodamas į šiuos nuogąstavimus, šią problemą įtraukė į savo nauj strateginę koncepciją.
„Kaip suprantu, tai tėra tik pirmasis žingsnis. NATO dirba kurdama planus, kaip ginti Baltijos šalis. Jie neturėjo jokių planų, kaip ginti Baltijos šalis nuo Rusijos invazijos“ - teigia P. Felgenhaueris.
Tačiau P. Felgenhaueris teigia, kad Rusijos atsakymas gali būti kitoks nei kad laukta. Ketvirtadienį Rusijos valstybinis ginklų eksportuotojas „Rosoboroneksport“ pareiškė neatmetantis galimybės parduoti Iranui raketinės gynybos sistemas S-300. „Aš tiesiog nesuprantu, kodėl S-300 sistemų perdavimas Iranui jus taip neramina. Tai grynai gynybinis, o ne puolamasis ginklas. Šis ginklas negali kelti jokios grėsmės nei artimiems, nei tolimiems kaimynams“ - kalbėjo kompanijos atstovas Anatolijus Isaikinas.
Ekspertai teigia, kad Iranas, turėdamas savo arsenale S-300 raketines sistemas, būtų pajėgus atremti bet kokią iš oro rengiamą JAV ar Izraelio karinę ataką prieš savo branduolinius objektus. Galbūt tokie „Rosoboroneksport“ eksperto žodžiai ir nėra tiesiogiai susiję su JAV sprendimu dislokuoti „Patriot“ raketas Lenkijoje, tačiau šis sutapimas tikrai vertas dėmesio.
