Laikas – pinigai. Šis posakis puikiai atspindi kelerių pastarųjų metų padėtį Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje. Nesuskubę pardavėjai patyrė dvigubą nuostolį – ne tik dėl užvilkinto projekto, bet ir dėl nusiritusios į bedugnę bei apmirusios rinkos. Tačiau pirkėjai tik išlošė, nes krito būsto kainos ir iškilo norimo įsigyti turto defektai.
Lėtai, bet juda
Šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje šalyje savo pirkėjo laukė apie 4 tūkstančiai pastatytų, bet neparduotų butų. Didžiausia jų pasiūla išliko Vilniuje – apie 1600. Paskui ėjo Klaipėda (apie 850) ir Kaunas (apie 650). Šiauliuose ir Panevėžyje, kartu paėmus, tokių butų buvo apie 100.
Per šiuos metus dar turėtų būti pastatyta apie tūkstantis naujų butų. Pernai jų buvo baigta 2580, užpernai – 8008.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, keturi tūkstančiai butų yra palyginti nedidelis skaičius, nes ekonominio klestėjimo metais maždaug tiek būdavo parduodama per kelis mėnesius.
Anot specialistų, šį skaičių dar reikėtų dalyti per pusę, nes apie 40–50 procentų Vilniuje pastatytų, bet neparduotų butų priklauso jau bankrutavusioms ar restruktūrizuojamoms įmonėms. Kaune tokių butų dar daugiau – net apie 60 procentų.
Nenuostabu, kad tokių butų niekas nenori pirkti. Baiminamasi galimų problemų ne tik dėl garantinės, bet ir apskritai dėl namo priežiūros. Tokia nežinia šiuo laikotarpiu ypač aktuali nekilnojamąjį turtą perėmus bankams.
„Rinkoje gana didelė nelikvidaus turto dalis, kuri yra tarsi balastas ir iškreipia realią pasiūlos kreivę. Bet pati Lietuvos nekilnojamojo turto rinka jau juda iš mirties taško. Tačiau dabar didžiausią paklausą turi nedideli iki 200 tūkstančių litų kainuojantys naujos statybos butai“, – sakė S.Vagonis.
Rugpjūčio mėnesį penkiuose didžiausiuose šalies miestuose butų kainos išaugo. Tačiau šis pokytis yra labai nedidelis – vos 0,1 procento. Liepos mėnesį šis augimas buvo didesnis ir siekė 0,3 proc.
Sostinėje kainos augo jau trečią mėnesį iš eilės ir augimas siekė 0,2 proc. Tačiau Klaipėdoje jos sumažėjo 0,2 proc., o Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestuose kainų pokyčio per paskutinį vasaros mėnesį nebuvo užfiksuota.
Metinis butų kainų pokytis ir toliau sparčiai mažėja. Per pastaruosius 12 mėnesių butų kainos nukrito 8,2 proc. Pernai liepą šis sumažėjimas siekė 11,4 proc.
Skaičiuojant, kiek pirminėje rinkoje neparduotų butų tenka konkrečių miestų gyventojams, pirmauja uostamiestis. Tūkstančiui klaipėdiečių tenka 5,2, vilniečių – 3,4, kauniečių – 2,1 buto.
Dvigubas nuostolis
Pasak S.Vagonio, laikas turi nemažą įtaką nekilnojamojo turto rinkoje ir konkrečiai naujų būstų pardavimui.
„Apie tam tikrą laiką neparduodamą prekę susiformuoja neigiama nuomonė. Potencialiam pirkėjui kyla klausimas, kodėl vienas ar kitas butas neparduodamas, jei yra toks geras. Gal yra kažkas ne taip. Tokia neigiama nuomonė yra labai skausminga“, – tvirtino S.Vagonis.
Tą patį galima pasakyti ir apie butų pardavimą dar nebaigtuose statyti namuose. Ypač jei darbai neatliekami laiku, vėluojama sutvarkyti namo aplinką ar vidaus apdailą.
„Tačiau tai ne vienintelis nuostolis. Po 2007 metų krito ir pati nekilnojamojo turto rinka. Tad projektų vystytojai patiria dvigubą nuostolį – užtrunka pats projektas, o nekilnojamojo turto rinka apmirė. 2008–2009 metais naujos statybos butų kaina nukrito apie 40 procentų. Tad išvada labai paprasta: kuo vėliau parduosi, tuo didesnį nuostolį patirsi“, – konstatavo S.Vagonis.
Papildomos išlaidos
„Ober–Haus“ nekilnojamojo turto eksperto, vertintojo Arūnas Sarulio įsitikinimu, per kelerius metus neparduotas būstas patiria žalą, tačiau ypatingos įtakos jo vertei tai nedaro.
„Tokioje situacijoje papildomas išlaidas patiria tik parduodančios kompanijos. Jei buvo nesutvarkyta ir apleista aplinka, nešildomos vidaus patalpos ir panašiai, reikia pasiekti vadinamąją prekinę išvaizdą. Tad sąnaudos auga. Tokiu atveju papildomų išlaidų neišvengsi. O jeigu dar konkurentų siūlomi butai yra geresni“, – sakė A.Sarulis.
Tačiau nagus nusvilti galima ne tik dėl to. Nors dveji ar treji metai yra palyginti neilgas laiko tarpas, bet per juos gali įvykti nemažai pokyčių. Tai labai gerai ir parodė pastarieji metai.
„Rinkoje gali viskas labai smarkiai pasikeisti. Prieš kelerius metus buvo statomi dviejų kambarių 60–70 kvadratinių metrų dydžio butai. O dabar pageidaujama, kad tokio dydžio bute būtų jau trys kambariai. Dabar paklausesni ekonomiškesnės klasės butai. Kas per dvejus trejus metus nespėjo realizuoti pasistatytų tokių būstų, jau nepatenka į šią kategoriją ir norėdami juos parduoti patiria papildomų išlaidų“, – teigė A.Sarulis.
Pirkėjas laimi
Uostamiesčio bendrovės „Termionas“ direktorė Indrė Valionienė įsitikinusi, kad įsigydamas prieš dvejus ar trejus metus pastatytą butą žmogus tik laimi, nes jau žino, ką perka.
„Visi puikiai supranta, kad naujo namo pamatai dar nesutvirtėję. Per tuos porą metų viskas nusistovi ir išryškėja visi defektai – trūkusios ar skilusios sienos, pakilęs parketas ir panašiai. Be to, įtakos turi ir gamtos sąlygos. Kad ir praėjusi labai šalta žiema ar karšta vasara. Tada tampa aišku, ką reikia pataisyti. Žmogus žino, kad remontą daro ilgesniam laikui, o ne porai metų. Todėl dažnas pirkėjas net apsidžiaugia įsigydamas prieš metus atiduotą naudoti namą. Nebaigtų statybų dabar beveik niekas nebenori“, – sakė I.Valionienė.
„Termiono“ vadovė sutinka, kad didesnės įtakos buto kainai tie 2–3 metai neturi.
„Dėl to kaina tikrai nesikeičia. Viską reguliuoja rinka. Jei visų butų kainos krinta, tai pigs ir toks butas. Jei viskas brangsta, mokėti taip pat teks daugiau“, – tvirtino pajūrio nekilnojamojo turto specialistė I.Valionienė.
Darius ČIUŽAUSKAS
