Septynis kartus už vagystes, plėšimus, disponavimą kvaišalais teistas alytiškis Robertas Kapočius (41 m.), nemažai savo gyvenimo metų praleidęs už grotų, dabar vėl pasiųstas į „zoną“ gyventi net 13 metų. Jis nuteistas už tai, kad siekė kvaišalais pamaloninti bausmę Marijampolėje atliekančius kalinius.
Teismai – nuo 16 metų
Nuo 16 metų teisiamųjų suolą pradėjusiam trinti R. Kapočiui labai gerai suprantamas kalinių noras gauti kvaišalų – ir patiems svaigintis, ir slapta pardavinėti juos likimo broliams, išsikovoti ramesnį gyvenimą už grotų. Mat Robertas ne tik gerai žino gyvenimo už grotų subtilybes, bet ir pats yra susijęs su kvaišalais.
Analizuojant R. Kapočiaus teistumų sąrašą, matyti, kad šis vyras laisvėje nenusikaltęs išbūdavo labai trumpai. Štai ir praėjusių metų birželį, kai buvo sučiuptas Marijampolėje, jis laisve po paskutinės teismo skirtos bausmės mėgavosi vos 11 mėnesių. Kaip pareigūnams atviravo suimtas Robertas, nuolatinio darbo jis neturėjo, o pragyventi kažkaip reikėjo, juolab kad vis vartojo narkotikus, tad vyras rizikuodavo permesti draudžiamų daiktų kalintiems nuteistiesiems. Už tai gaudavo atlygį.
Anot Roberto, praėjusių metų pavasarį iš įkalinimo vietos sugrįžo jo bičiulis, su kuriuo dažnai bendraudavo, svaigindavosi narkotikais ir važinėdavo po Vilniaus čigonų taborą, ir paprašė Roberto susitikti su vyru, vardu Donatas, bei paaiškinti jam, iš kurios Marijampolės miesto vietos patogiausia įšauti į „zoną“ paketą, kad jis nukristų po įstaigos stogu.
„Aš žinojau tas vietas, nes Marijampolėje buvau buvęs, tad galėjau paaiškinti, – Kauno apygardos teisme pasakojo Robertas. – Tada Donatas paprašė jį nuvežti. Sutikau, nes jis tikino, kad nori į „zoną“ įšauti mobiliųjų telefonų. Jeigu būtų sakęs, kad narkotikų, būčiau niekaip nesutikęs, nes žinau, kas už tai gresia.“
Porininko nesurado
Tokią versiją R. Kapočius kartojo teisme, kai neseniai buvo teisiamas už nusikalstamą disponavimą labai dideliu kiekiu kvaišalų – per 4 gramus kokaino, per 65 gramus heroino (jau ir 11 gramų heroino – labai didelis kiekis) ir beveik 90 gramų psichotropinių medžiagų (MDMA ir metamfetamino).
Bet teismas, įvertinęs visą surinktą bylos medžiagą, nepatikėjo kaltinamuoju, kad jis tą sulaikymo dieną buvo tik vairuotojas, nes jokių duomenų apie neva užsakovą Donatą daug tyrinėję pareigūnai nenustatė. Ir nors Robertas tikino, kad tas paslaptingasis Donatas neįkliuvo tik jam laimingo atsitiktinumo dėka, nes tuo metu buvo išlipęs iš Roberto vairuojamo automobilio pasidairyti prie Marijampolės pataisos namų, tačiau teismas nustatė, kad veikė vienas R. Kapočius. Šiam kartu nepavyko įrodyti, kad jis, esą atvežęs tą mistišką Donatą prie Marijampolės „zonos“, nežinojo, jog savadarbės suslėgto oro patrankos šūviu iššovė paketą ne su telefonais, o su 7 paketėliais minėtų kvaišalų.
Išdavė automobilis
O įkliuvo tą birželio 10-osios popietę R. Kapočius greičiausiai tik todėl, kad automobilis, kuriuos jis atvyko į Marijampolę ir įsitaisė Beržų gatvės daugiabučio kieme, prie pataisos namų, buvo netvarkingas, apgadintu priekiu. Žmonės, pamatę tokią mašiną, manė, kad ja važinėja galbūt iš avarijos vietos sprukęs asmuo arba kalinių šildytojas, kaip yra vadinami nuteistųjų užsakymus vykdantys metikai, todėl pranešė į policiją.
Tuoj pat atvyko patrulių ekipažas ir paprašė aplamdyto automobilio vairuotojo R. Kapočiaus parodyti reikiamus dokumentus. Alytiškis, paaiškinęs, kad jam važiuojant Alytaus rajone nutiko nedidelė avarija, išsitraukė dokumentus. Tuo metu, kai patrulis nešėsi dokumentus, R. Kapočius staigiais judesiais persisvėrė į keleivio sėdynę, ant kurios buvo užklota savadarbė „patranka“ su į vamzdį įdėtu paketu, ir iššovė į orą. Taikė ne pataisos namų tvoros link, o visai į priešingą pusę. Vėliau alytiškis aiškino, kad privalėjo taip padaryti vien dėl to, jog taip esą buvo sutarta su tuo Donatu, jeigu užkluptų policininkai – tai yra paketas neturėjo atsidurti pareigūnų rankose, nes juk tie mobilieji telefonai pakete buvę daug didesnės vertės negu aplamdytas R. Kapočiaus automobilis.
O pareigūnai tokį šūvio manevrą linkę aiškinti kitaip: paprasčiausiai reikėję atsikratyti įkalčio, neginčytinų įrodymų.
Šokas ir ašaros
Vienas patrulis, pamatęs iššautą paketą, skubiai pasileido jo kryptimi ir tuoj jį suradęs atnešė. Tuomet jau prasidėjo šaulio sulaikymo procedūra ir apklausos, R. Kapočius netrukus buvo suimtas, vos tik paaiškėjo, kad pakete buvo ne telefonai, o milteliai – tai yra kvaišalai. Tai vėliau patvirtino ir miltelių ekspertizę atlikę specialistai.
Iškart R. Kapočius buvo mažakalbis, tačiau, kaip pasakojo policininkai, labai jaudinosi, atrodė sutrikęs ir apsvaigęs, ištiktas šoko, netgi apsiverkė, kai suvokė, kas jam gresia už labai didelio kiekio narkotikų skraidinimą. O apsiverkęs Robertas tik palinksėjo galva jį atpažinusiam policijos pareigūnui, kai šis pasiteiravo, ar tik ne dėl „kaifo“ alytiškis vėl įkliuvęs.
Tuomet Robertas prakalbo ir tuoj savo ranka surašė paaiškinimą, kuriame prisipažino kartu su tuo mistiškuoju Donatu, kuris esą pats ir „patranką“ turėjo, siekęs įšauti kaliniams kvaišalų ir už šią paslaugą turėjęs gauti 200 litų.
Gerokai vėliau Robertas pakeitė savo parodymus: pradėjo kategoriškai tvirtinti nežinojęs, kad pakete buvo narkotinės medžiagos, ir apkaltino kai kuriuos pareigūnus psichologiniu smurtu. Žinoma, to smurto teismui nepavyko įrodyti.
Taigi teismas pripažino R. Kapočiaus kaltę disponavus labai dideliu kiekiu narkotikų ir dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti ir paskyrė 13 metų nelaisvės bausmę (grėsė nuo 10 iki 15 metų). Beje, jeigu tie R. Kapočiaus kvaišalai būtų patekę į „zoną“, iš to kiekio būtų išėję 1600 dozių kaliniams.
O jeigu alytiškis būtų skraidinęs į „zoną“ telefonus, jis būtų atsipirkęs tik kelių šimtų litų bauda.
Žinoma ir dvynė sesuo
Nusikalsti linkęs R. Kapočius, nedarantis išvadų iš savo paklydimų, yra pripažintas recidyvistu. Tačiau Marijampolės policijos pareigūnai, bendravę su šiuo alytiškiu, teigė, kad jis ne tik nepanašus į „kalėjimo kamštį“, bet netgi yra gudrus, gabus, turi gerą atmintį, greitą reakciją, žino kiekvieną savo bylos raidę – esą galėtų būti geras tyrėjas ar advokatas! Tačiau vyras nuėjęs kitokiu keliu. Galima tik spėlioti, kad tuo keliu jį nuvedė kvaišalai.
Beje, savo šeimos nesukūręs Robertas yra iš dvynių – turi seserį Jolantą. Ši moteris – irgi sena „Akistatos“ istorijų herojė. Pastaruoju metu ji nebuvo įkliuvusi nei savo gimtojo Alytaus, nei Marijampolės policijoje, tačiau anksčiau Jolanta buvo labai gerai žinoma dėl smulkių vagysčių iš parduotuvių – bausta ne mažiau nei 80 kartų (įvairiuose Lietuvos miestuose) ir dėl to pašaipiai vadinta viena iš Lietuvos rekordininkių šioje srityje. Vagilė garsėjo ir išradingumu: galėjo per porą valandų apvogti kelias parduotuves, vagystėms būdavo iš anksto pasirengusi – pasidariusi slėptuves savo drabužiuose (pavyzdžiui, mūvėdavo dvejomis kelnėmis, tarp kurių įsimesdavo pavogtus pailgos formos daiktus).
Be to, prieš keletą metų, kai Jolantos brolis kalėjo Marijampolės pataisos namuose, ji, atvykusi į dviejų parų pasimatymą, įkliuvo „zonos“ pareigūnams dėl savo lytiniuose organuose slėpto paketėlio su metamfetaminu. Manyta, kad šią dovanėlę alytiškė nešė broliui, tačiau sulaikytoji tvirtino, kad ji pati yra narkomanė, todėl pasirūpino doze sau, kad per pasimatymo dienas jos neištiktų „laužymai“. Moters rankinėje tuokart dar buvo ir keli vienkartiniai švirkštai, kelios adatos, šaukštelis. Už tuos kvaišalus J. Kapočiūtė tuokart gavo 45 parų arešto bausmę.
Irena ZUBRICKIENĖ
