Nagrinėjant tolimesnes keliones elektromobiliais, vis rečiau abejojama pačių transporto priemonių galimybėmis ir vis dažniau vartotojams rūpestį kelia infrastruktūros patogumas. Geriau pažinti Baltijos šalis, įskaitant ir pačią Lietuvą, vairuojant elektromobilį – viliojanti galimybė, tačiau preciziškai suplanuoti tokios išvykos eigą ir netgi numatyti išlaidas nėra pats lengviausias uždavinys.
Tai gali patvirtinti ir neseniai visą Kalėdų Senelio maršrutą nuo Suomijos šiaurėje esančio Rovaniemio iki Vilniaus elektromobiliu „Peugeot e-Expert“ įveikę žinomi keliautojai Vitoldas Milius ir Aidas Bubinas. Grįždami jie taip pat pervažiavo Estiją ir Latviją, todėl ne tik savo akimis išvydo šiose šalyse veikiančias įkrovimo stoteles, bet ir praktiškai išbandė, kaip jos veikia.
Nemokamas įkrovimas – tik Lietuvoje
Dalydamiesi įžvalgomis apie elektromobilių infrastruktūrą Baltijos šalyje, keliautojai visgi įspėjo, kad tranzitinis kaimyninių šalių kirtimas nebūtinai atskleidžia tikrąją padėtį. Norint išsamiau palyginti, anot jų, reikėtų gerokai daugiau pasivažinėti visų trijų kaimyninių valstybių keliais.
V. Milius pastebėjo, jog bendrame kontekste Lietuva labiausiai išsiskiria tuo, kad tik čia siūlomas nemokamas elektromobilių įkrovimas. Latvijoje ir Estijoje už kiekvieną prisijungimą prie viešosios stotelės teks pakratyti kišenę.
„Mūsų vartotojai prie to šiek tiek įprato, tačiau svarstydami apie keliones į kitas šalis nemokamą įkrovimą galite pamiršti. Šalia pagrindinių kelių nemokamų įkrovimo stotelių kitur tikrai nėra“, – kalbėjo jis.
Keliautojai pastebėjo, kad Baltijos šalyse itin juntamas stotelių montavimą ir jų valdymą reglamentuojančių teisės aktų stygius. Brangią įrangą statančios įvairios bendrovės neužtikrina patogaus privažiavimo prie stotelių, o jų naudojimas nesuprantant kaimyninės šalies kalbos dažnai tampa tikru galvosūkiu.
„Kiekvieną kartą susiduri su vis kitokiu iššūkiu. Tarkime, tavęs prašo atsisiųsti programėlę, tačiau joje sunkiai sekasi rasti parinktis anglų kalba. Po amžinybę trunkančio telefono ekrano maigymo dažnai pagalbos tenka kreiptis į vietinius“, – pasakojo V. Milius.
Vienos kortelės ar programėlės neužteks
V. Milius pridūrė, jog skiriasi net tokie esminiai įkrovimo stotelių naudojimo principai kaip aktyvavimo tvarka. Intuityviai patogiausia, kai paslauga pradedama teikti kištuką įkišus į elektromobilio įkrovimo lizdą, tačiau kai kada stotelė įjungiama tik laidą pakabinus ant specialaus laikiklio. Be to, kitaip nei degalinėse, niekur nėra galimybės už įkrovimą atsiskaityti banko kortele.
Keliautojas pastebėjo, kad planuojant kelionę po Baltijos šalis vargiai įmanoma numatyti išlaidas elektros energijai. Kitaip nei degalinėse, nė vienoje įkrovimo stotelėje nerodomi įkainiai, neretai skiriasi ir apmokestinimo būdas. Vienur mokama už prisijungimo laiką, kitur – už energijos kiekį, o kai kuriose vietose – už sesiją.
„Net to paties operatoriaus tinkle įkraunant bateriją tokiu pat energijos kiekiu kaina gali skirtis. Su tuo susidūrėme ir mes, kuomet už 200 km atstumui įveikti reikalingą energiją vienoje vietoje sumokėjome 9, o kitoje – 16 eurų“, – vartotojus įspėjo V. Milius.
Elektromobilių infrastruktūroje unifikacijos trūksta, todėl pervažiuoti visas tris Baltijos šalis naudojantis viena programėle ar viena mokėjimo kortele kol kas neįmanoma net teoriškai. Taip susiklostė dar ir dėl to, kad kol kas nėra vieno įkrovimo stotelių operatoriaus, kurio tinklas visose šalyje būtų ganėtinai tankus.
„Galbūt ir yra kokia įmonė, savo reklaminiuose šūkiuose skelbianti, jog jos įkrovimo stotelės veikia visose trijose šalyse, tačiau atstumai tarp jų bus pernelyg dideli. Jei nors viena stotelė Latvijoje ar Estijoje įrengta ne toje vietoje, kurioje reikėtų keliaujant, tokios minties iš karto tenka atsisakyti“, – konstatavo V. Milius.
Sparčiojo įkrovimo vis dar trūksta
Baltijos šalis apimantis įkrovimo stotelių tinklas, pasak keliautojų, yra pakankamai tankus, tačiau norėtųsi, kad jame būtų daugiau sparčiojo įkrovimo stotelių. Ypač tai justi vairuojant naujos kartos elektromobilius. Pavyzdžiui, „Peugeot e-Expert“ sumontuotą 75 kWh talpos bateriją galima įkrauti maksimalia 100 kW galia.
Keliautojų pastebėjimu, vertinant infrastruktūros patogumą Lietuva labiausiai išsiskiria šalia magistralinių kelių įrengtomis stotelėmis, greta kurių vartotojams nėra teikiamos jokios kitos paslaugos. Tiesa, šį trūkumą kol kas atsveria faktas, kad energijos atsargas tokiose vietose kol kas galima pasipildyti visiškai nemokamai.
Nagrinėjant tolimesnes keliones elektromobiliais, vis rečiau abejojama pačių transporto priemonių galimybėmis ir vis dažniau vartotojams rūpestį kelia infrastruktūros patogumas. Geriau pažinti Baltijos šalis, įskaitant ir pačią Lietuvą, vairuojant elektromobilį – viliojanti galimybė, tačiau preciziškai suplanuoti tokios išvykos eigą ir netgi numatyti išlaidas nėra pats lengviausias uždavinys.
Tai gali patvirtinti ir neseniai visą Kalėdų Senelio maršrutą nuo Suomijos šiaurėje esančio Rovaniemio iki Vilniaus elektromobiliu „Peugeot e-Expert“ įveikę žinomi keliautojai Vitoldas Milius ir Aidas Bubinas. Grįždami jie taip pat pervažiavo Estiją ir Latviją, todėl ne tik savo akimis išvydo šiose šalyse veikiančias įkrovimo stoteles, bet ir praktiškai išbandė, kaip jos veikia.
Nemokamas įkrovimas – tik Lietuvoje
Dalydamiesi įžvalgomis apie elektromobilių infrastruktūrą Baltijos šalyje, keliautojai visgi įspėjo, kad tranzitinis kaimyninių šalių kirtimas nebūtinai atskleidžia tikrąją padėtį. Norint išsamiau palyginti, anot jų, reikėtų gerokai daugiau pasivažinėti visų trijų kaimyninių valstybių keliais.
V. Milius pastebėjo, jog bendrame kontekste Lietuva labiausiai išsiskiria tuo, kad tik čia siūlomas nemokamas elektromobilių įkrovimas. Latvijoje ir Estijoje už kiekvieną prisijungimą prie viešosios stotelės teks pakratyti kišenę.
„Mūsų vartotojai prie to šiek tiek įprato, tačiau svarstydami apie keliones į kitas šalis nemokamą įkrovimą galite pamiršti. Šalia pagrindinių kelių nemokamų įkrovimo stotelių kitur tikrai nėra“, – kalbėjo jis.
Keliautojai pastebėjo, kad Baltijos šalyse itin juntamas stotelių montavimą ir jų valdymą reglamentuojančių teisės aktų stygius. Brangią įrangą statančios įvairios bendrovės neužtikrina patogaus privažiavimo prie stotelių, o jų naudojimas nesuprantant kaimyninės šalies kalbos dažnai tampa tikru galvosūkiu.
„Kiekvieną kartą susiduri su vis kitokiu iššūkiu. Tarkime, tavęs prašo atsisiųsti programėlę, tačiau joje sunkiai sekasi rasti parinktis anglų kalba. Po amžinybę trunkančio telefono ekrano maigymo dažnai pagalbos tenka kreiptis į vietinius“, – pasakojo V. Milius.
Vienos kortelės ar programėlės neužteks
V. Milius pridūrė, jog skiriasi net tokie esminiai įkrovimo stotelių naudojimo principai kaip aktyvavimo tvarka. Intuityviai patogiausia, kai paslauga pradedama teikti kištuką įkišus į elektromobilio įkrovimo lizdą, tačiau kai kada stotelė įjungiama tik laidą pakabinus ant specialaus laikiklio. Be to, kitaip nei degalinėse, niekur nėra galimybės už įkrovimą atsiskaityti banko kortele.
Keliautojas pastebėjo, kad planuojant kelionę po Baltijos šalis vargiai įmanoma numatyti išlaidas elektros energijai. Kitaip nei degalinėse, nė vienoje įkrovimo stotelėje nerodomi įkainiai, neretai skiriasi ir apmokestinimo būdas. Vienur mokama už prisijungimo laiką, kitur – už energijos kiekį, o kai kuriose vietose – už sesiją.
„Net to paties operatoriaus tinkle įkraunant bateriją tokiu pat energijos kiekiu kaina gali skirtis. Su tuo susidūrėme ir mes, kuomet už 200 km atstumui įveikti reikalingą energiją vienoje vietoje sumokėjome 9, o kitoje – 16 eurų“, – vartotojus įspėjo V. Milius.
Elektromobilių infrastruktūroje unifikacijos trūksta, todėl pervažiuoti visas tris Baltijos šalis naudojantis viena programėle ar viena mokėjimo kortele kol kas neįmanoma net teoriškai. Taip susiklostė dar ir dėl to, kad kol kas nėra vieno įkrovimo stotelių operatoriaus, kurio tinklas visose šalyje būtų ganėtinai tankus.
„Galbūt ir yra kokia įmonė, savo reklaminiuose šūkiuose skelbianti, jog jos įkrovimo stotelės veikia visose trijose šalyse, tačiau atstumai tarp jų bus pernelyg dideli. Jei nors viena stotelė Latvijoje ar Estijoje įrengta ne toje vietoje, kurioje reikėtų keliaujant, tokios minties iš karto tenka atsisakyti“, – konstatavo V. Milius.
Sparčiojo įkrovimo vis dar trūksta
Baltijos šalis apimantis įkrovimo stotelių tinklas, pasak keliautojų, yra pakankamai tankus, tačiau norėtųsi, kad jame būtų daugiau sparčiojo įkrovimo stotelių. Ypač tai justi vairuojant naujos kartos elektromobilius. Pavyzdžiui, „Peugeot e-Expert“ sumontuotą 75 kWh talpos bateriją galima įkrauti maksimalia 100 kW galia.
Keliautojų pastebėjimu, vertinant infrastruktūros patogumą Lietuva labiausiai išsiskiria šalia magistralinių kelių įrengtomis stotelėmis, greta kurių vartotojams nėra teikiamos jokios kitos paslaugos. Tiesa, šį trūkumą kol kas atsveria faktas, kad energijos atsargas tokiose vietose kol kas galima pasipildyti visiškai nemokamai.
