REKLAMA
REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
Pernai atsidūręs ties žlugimo riba, elektroninio bilieto projektas pasistūmėjo į priekį. Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ pristatė papildomą elektroninio bilieto funkciją – galimybę papildyti kortelę mažesne suma ir taip iki metų galo atsisakyti popierinių talonų.
Panašūs pakeitimai atrodo smulkmena palyginti su anksčiau išsakytomis ambicijomis turėti plačiai pritaikomą, daugiafunkcinį elektroninį bilietą. Be to, apie galimybę papildyti bilietą internetu, ar kaupti taškus kol kas kalbama tik Vilniuje.
Tuo tarpu pernai gruodį elektroninio bilieto projektą kuruoti perėmusių „Susisiekimo paslaugų“ projektų vadovas Mindaugas Žironas pareiškė, kad sistemos „stuburas“ net nebuvo pradėtas kurti.
Tuomet buvo kilusi grėsmė, kad gali būti pradėtą Europos Sąjungos lėšų susigrąžinimo procedūra, jei elektroninio bilieto projektas nepradės veikti bent iki 2010-ųjų pabaigos.
„Tai – tarsi orkestras be dirigento: aparatūra nupirkta, o informacijos perdavimas ir apdorojimas neįgyvendintas“, – problemą įvardijo M. Žironas. Jis kartu kritikavo, kad 20 milijonų litų kainavusi sistema neveikia.
„Susisiekimo paslaugoms“ mažiau nei prieš pusmetį pavesta plėtoti elektroninio bilieto projektą. Lig šiol – nuo pat konkursų pradžios 2004-aisiais – tuo rūpinosi Vilniaus savivaldybė.
Informacinei sistemai pinigų neprašė
Balsas.lt teiravosi Vilniaus savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo Rimvydo Jančiausko, kodėl stringa elektroninio bilieto projektas ir kam iš tiesų panaudoti Europos pinigai.
„ES lėšomis buvo finansuota tik įranga, skirta transporto priemonėje nuskaityti informaciją nuo elektroninės kortelės,“ – paaiškino R. Jančiauskas. Pasak pareigūno, galima tokia situacija, kad dabar susiduriama su poreikiu keisti ar pritaikyti jau įsigytos įrangos komponentus.
Iš atsiųstos Europos pinigų panaudojimo ataskaitos matyti, kad daugiausia pinigų – virš trijų su puse milijonų litų – išleista viešajame transporte sumontuotiems sisteminiams kompiuteriams, kasos aparatams ir elektroniniams komposteriams. Apie trečdalį milijono kainavo įrangos diegimo darbai.
Europos lėšomis taip pat diegtos belaidės prieigos, už pusę milijono pirkta nešiojamų kontrolės kompiuterių, tiek pat kainavo ir programinė įranga, skirta keleivių informavimui ir transporto judėjimo valdymui bei apskaitai.
Tuo tarpu virš pusės milijono kainavusios švieslentės, kurios trumpam buvo atsiradę ant stulpų, prie kai kurių stotelių ir, kaip numatyta, turėjo informuoti apie realų viešojo transporto judėjimą, kol kas nuimtos. R. Jančiauskas apgailestavo, kad nesiseka užtikrinti patikimo elektros energijos tiekimo švieslentėms, todėl jų negalima eksploatuoti.
Vilnius iš projektui skirtų maždaug 20-ties milijonų litų panaudojo daugiau negu pusę. Savivaldybė taip pat prisidėjo, skirdama trūkstamą milijoną. Kaunui teko apie 7 milijonus ir maždaug 3 – Klaipėdai. 70 procentų viso projekto vertės finansuota iš Europos sąjungos fondų.
Pernai atsidūręs ties žlugimo riba, elektroninio bilieto projektas pasistūmėjo į priekį. Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ pristatė papildomą elektroninio bilieto funkciją – galimybę papildyti kortelę mažesne suma ir taip iki metų galo atsisakyti popierinių talonų.
Panašūs pakeitimai atrodo smulkmena palyginti su anksčiau išsakytomis ambicijomis turėti plačiai pritaikomą, daugiafunkcinį elektroninį bilietą. Be to, apie galimybę papildyti bilietą internetu, ar kaupti taškus kol kas kalbama tik Vilniuje.
Tuo tarpu pernai gruodį elektroninio bilieto projektą kuruoti perėmusių „Susisiekimo paslaugų“ projektų vadovas Mindaugas Žironas pareiškė, kad sistemos „stuburas“ net nebuvo pradėtas kurti.
Tuomet buvo kilusi grėsmė, kad gali būti pradėtą Europos Sąjungos lėšų susigrąžinimo procedūra, jei elektroninio bilieto projektas nepradės veikti bent iki 2010-ųjų pabaigos.
„Tai – tarsi orkestras be dirigento: aparatūra nupirkta, o informacijos perdavimas ir apdorojimas neįgyvendintas“, – problemą įvardijo M. Žironas. Jis kartu kritikavo, kad 20 milijonų litų kainavusi sistema neveikia.
„Susisiekimo paslaugoms“ mažiau nei prieš pusmetį pavesta plėtoti elektroninio bilieto projektą. Lig šiol – nuo pat konkursų pradžios 2004-aisiais – tuo rūpinosi Vilniaus savivaldybė.
Informacinei sistemai pinigų neprašė
Balsas.lt teiravosi Vilniaus savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo Rimvydo Jančiausko, kodėl stringa elektroninio bilieto projektas ir kam iš tiesų panaudoti Europos pinigai.
„ES lėšomis buvo finansuota tik įranga, skirta transporto priemonėje nuskaityti informaciją nuo elektroninės kortelės,“ – paaiškino R. Jančiauskas. Pasak pareigūno, galima tokia situacija, kad dabar susiduriama su poreikiu keisti ar pritaikyti jau įsigytos įrangos komponentus.
Iš atsiųstos Europos pinigų panaudojimo ataskaitos matyti, kad daugiausia pinigų – virš trijų su puse milijonų litų – išleista viešajame transporte sumontuotiems sisteminiams kompiuteriams, kasos aparatams ir elektroniniams komposteriams. Apie trečdalį milijono kainavo įrangos diegimo darbai.
Europos lėšomis taip pat diegtos belaidės prieigos, už pusę milijono pirkta nešiojamų kontrolės kompiuterių, tiek pat kainavo ir programinė įranga, skirta keleivių informavimui ir transporto judėjimo valdymui bei apskaitai.
Tuo tarpu virš pusės milijono kainavusios švieslentės, kurios trumpam buvo atsiradę ant stulpų, prie kai kurių stotelių ir, kaip numatyta, turėjo informuoti apie realų viešojo transporto judėjimą, kol kas nuimtos. R. Jančiauskas apgailestavo, kad nesiseka užtikrinti patikimo elektros energijos tiekimo švieslentėms, todėl jų negalima eksploatuoti.
Vilnius iš projektui skirtų maždaug 20-ties milijonų litų panaudojo daugiau negu pusę. Savivaldybė taip pat prisidėjo, skirdama trūkstamą milijoną. Kaunui teko apie 7 milijonus ir maždaug 3 – Klaipėdai. 70 procentų viso projekto vertės finansuota iš Europos sąjungos fondų.
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą