Daug dėmesio skirta kilmės šalies nurodymui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nurodo, kad lyginant su ankstesniais metais, šiemet nustatyta mažiau pažeidimų ar vartotojų klaidinimo atvejų.
Pasak VMVT Maisto skyriaus vyr. specialistės Algintės Serapinaitės, per pirmąjį šių metų pusmetį VMVT inspektoriai patikrino apie 300 kg sezoninių daržovių (ridikėlių, burokėlių, šparagų, svogūnai, cukinijų, moliūgų ir kt.), apie 1,5 t bulvių, beveik 1 t agurkų ir pomidorų, apie 750 kg uogų (braškių ir šilauogių), taip pat 4,7 t vaisių (obuolių, kriaušių, arbūzų, mandarinų, apelsinų ir citrinų). Grubių kokybės pažeidimų (ligų, puvinių, mechaninių pažeidimų ir kt.) patikrinimų metu nebuvo nustatyta.
Per šių metų pirmąjį pusmetį ištyrus 11 lietuviškų, lenkiškų, graikiškų ir ispaniškų braškių mėginių, nei viename jų pesticidų likučių nebuvo nustatyta. Normas viršijančių pesticidų likučių rasta 2 Lietuvoje užaugintų krapų mėginiuose. Cheminių teršalų taip pat buvo nustatyta apelsinuose iš Egipto, greipfrutuose iš Turkijos, špinatuose iš Italijos ir petražolėse iš Gruzijos.
„Nesaugių produktų tiekimas rinkai nedelsiant buvo uždraustas. Tačiau lyginant ankstesnių metų statistikos duomenis, galima pasidžiaugti kad Lietuvos ūkininkai atsakingiau žiūri į vartotojams tiekiamų vaisių ir daržovių kokybę, o prekybininkai stengiasi pasirinkti patikimus tiekėjus. Todėl ir pažeidimų atvejų šiais metais nustatyta mažiau“, – sako specialistė.
Klaidingai nurodoma parduodamų vaisių, uogų ar daržovių kilmės šalis jau keletą metų yra vienas dažniausiai fiksuojamų pažeidimų. Šiemet tokie pažeidimai sudarė apie 13 proc. visų nustatytų pažeidimų atvejų.
Dažniausiai prekeiviai iš viso neturėjo ar negalėjo pateikti vaisių ar daržovių įsigijimo dokumentų, kurie patvirtintų deklaruojamos kilmės šalies autentiškumą. Tačiau vis dar nustatoma ir atvejų, kuomet prekeiviai sąmoningai klaidina pirkėjus, nurodydami kitą produktų kilmės šalį.
„Vartotojų klaidinimo dėl kilmės šalies atvejų, kaip ir kitų pažeidimų, šiemet fiksuota mažiau, tačiau vis tik kas penktas neteisingai uogų ar daržovių kilmės šalį nurodęs prekeivis šį nusižengimą darė sąmoningai. Tai yra, turėdami dokumentus ir tikrai žinodami tikrąją produktų kilmės šalį, kainų etiketėse nurodydavo kitą produktų kilmę. Dažniausiai deklaruodavo, jog prekiauja lietuviškomis daržovėmis, vaisiais ar uogomis“, – sako A. Serapinaitė.
