Neretai girdime, kad geriausias sprendimas įveikti krizę yra pinigų spausdinimas, tačiau galbūt yra ir kitų būdų atgaivinti ekonomiką? Ar finansinė sistema būtų stabilesnė, jei kiekvienas doleris, svaras, euras ar litas mūsų kišenėje būtų susietas su auksu, klausia BBC verslo korespondentas Simonas Jackas.Visame pasaulyje centriniai bankai spausdina milžiniškas sumas svarų, eurų ir dolerių per tokias priemones kaip kiekybinis palengvinimas. Tačiau kai kurie ekonomistai ir politikai tvirtina, kad valstybės savo valiutas turėtų griežčiau susaistyti su auksu ar kita labiau nei popieriniai pinigai apčiuopiama vertybe. Taigi kuo turėtumėme labiau pasitikėti: pinigais, kurie yra išgalvoti, ar aukso luitais, nuo kurių nepasisotinsite, neužpildysite kuro bako ar nesumokėsite parduotuvėje už pirkinius?
Pražūtinga sistema
Šis klausimas ekonomistus padalina į dvi grupes. Grynųjų pinigų šalininkai tiki, kad pinigų spausdinimas – vienintelis kelias iš ekonominių negandų. Už auksą pasisakantys tiki, kad šiandieninė centrinių bankų strategija artina mus prie monetarinės realybės kliūčių.
Buvęs bankininkas ir knygos „Paper Money Collapse“ autorius Detlevas Schlichteris teigia, kad dabartinė sistema turi daug rimtų trūkumų. „Problema yra ta, kad tai, ką mes naudojame kaip pinigus, gali sukurti ir pagaminti privilegijuoti pinigų gamintojai – centriniai bankai ir bankų sistemos, - tvirtina jis. – Jie gali sukurti pinigų kiek tik panorėję. Taigi tokių pinigų tiekimas yra visiškai elastingas ir labai lankstus.“
D. Schlichteris įsitikinęs, kad galiausiai žmonės praras tikėjimą šia lanksčių pinigų sistema ir pasirinks ką nors, ko negalima taip smarkiai ištempti, pavyzdžiui, auksą. Jis pasisako už radikalią laisvos rinkos sistemą, kurioje nėra jokių centrinių bankų ir kur valiutos (kurios jau nebėra susietos su valstybėmis) konkuruoja tarpusavyje dėl patikimumo. Buvusio bankininko manymu, tokioje sistemoje pinigai, kurie bankuose galėtų būti keičiami į auksą ar kitas vertybes, būtų kur kas patrauklesni nei 10 svarų banknotas, kuris gali būti iškeistas į du 5 svarų banknotus.
Susieti su auksu – neprotinga
Ilgus metus gaminti ar susieti pinigus su auksu buvo laikoma įprastu reiškiniu. JAV galiojo aukso standarto sistema iki 1971 metų, kol prezidentas Ričardas Niksonas jos nepanaikino, nes vyriausybės pradėjo keisti turimus dolerių rezervus į auksą ir JAV pradėjo trūkti aukso grynuolių. Visuomenėje paplitusi nuostata, kad tokie mainai taip pat yra pavojingi.
Uždraudus pinigų spausdinimą ir augant ekonomikoms, kurios sukurtų daugiau prekių ir paslaugų, jų kainos greičiausiai smuktų. Manysite, gerai, tačiau aukso standarto oponentai tvirtina, kad tai yra problema. Juk kodėl turėtumėte šiandien pirkti tai, kas rytoj greičiausiai bus pigiau? Vartotojai nustoja išlaidavę ir ekonomika galiausiai sustoja. Būtent todėl dauguma ekonomistų taip bijo defliacijos, pastebi autorius.
Smegenų centro „Chatham House“ ir buvusi Anglijos centrinio banko monetarinės politikos komiteto narė DeAnne Julius teigia, kad susiejus valiutą su auksu ir taip apribojus jos kiekį apyvartoje, būtų pristabdytas ekonomikos augimas. Tokio dalyko šiandien valstybėms mažiausiai reikia.
„Manau, kad pasikliauti vien tik auksu, kaip šalies monetarinės sistemos pagrindu, būtų visiškai neprotinga“, - sako D. Julius.
Moters manymu, taip manyti yra neprotinga ne tik dėl augimo apribojimo, tačiau tai praktiškai sukeltų chaosą.
„Kas kartą keičiantis aukso kainai, piniginėje esančių pinigų vertė tai kils, tai leisis žemyn. Tai yra itin nepastovus ir nestabilus būdas valdyti ekonomiką“, - tvirtina „Chatham House“ analitikė.
Trumpalaikių pakilimų grėsmė
Centrinių bankų valdytojų teigimu, esamos sistemos nauda yra ta, kad ekonominio nuosmukio metu jie gali imtis atitinkamų veiksmų: sumažinti palūkanų normas, kurios skatina žmones išlaidauti, o ne taupyti ir taip kartu didinti ekonominį aktyvumą. Vis dėlto, anot D. Schlichterio, tokios galios monetarinėms valdžios institucijoms suteikimas yra dalis problemos, nes tai tik nutolina finansinę krizę.
„Esama sistema yra politinis įrankis. Jis leidžia centriniams bankams ir kartu valstybei valdyti ekonomiką, - sako jis. – [Tokia sistema] sukuria pakilimus netolimoje ateityje, tačiau pakilimo pabaigoje mes už tai smarkiai sumokame.“
Jei būtumėme išlaikę aukso standartą, greičiausiai nebūtume atsidūrę tokioje padėtyje, kokioje esame šiandien. Be abejo, mūsų ekonomika būtų kur kas mažesnė, tačiau jos pamatas būtų tvirtesnis, jei tik apyvartoje esantys pinigai būtų susieti su auksu ar kita materialia vertybe. Ar tokiame pasaulyje, kai monetarines sistemas kontroliuoja centriniai bankai ir šalių vyriausybės, sugrįžimas prie aukso standarto pasiteisintų?
„Negalima priversti vyriausybės susieti valiutą su auksu, todėl auksas neturi patikimumo, - tvirtina buvusi Britanijos valstybės iždo kancleris Lordas Lawsonas. – Dėl to, kad aukso standarto atsisakymas ekonomikos istorijoje įvyko ne vieną kartą, auksas nebepasižymi turėta disciplina.“
Pablogėjus ekonominei situacijai valstybės buvo atsisakiusios aukso standarto praėjusio amžiaus ketvirtajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Taigi iš naujo susiejus valiutas su auksu, viena vertus, patenkinti liktų tie, kurie prarado tikėjimą popieriniais banknotais, tačiau kartu tai sukeltų naują kritikos bangą iš tų, kurie jau seniai nebepasitiki auksu.
