Svarbiausia požiūris
Lietuvos karjeros specialistų asociacijos valdybos narys ir karjeros konsultantas Kęstutis Mikolajūnas pastebi, kad pirmiausia reikia suvokti, jog profesinio kelio ieškojimas tęsis visą gyvenimą ir studijų pasirinkimas po mokyklos baigimo nėra tas žingsnis, kuris nulemia karjeros sėkmę. Ateityje teks priimti daug sprendimų, kurie vienaip ar kitaip keis turimos profesijos ribas. Todėl nieko blogo nėra tiksliai nežinoti ko nori – vos tik įgijus vidurinį išsilavinimą.
Jo nuomone, niekas nėra apdraustas nuo to, kad mokyklos baigimo metu išsikelti tikslai ateityje gali visiškai pasikeisti. Net įstojus į svajonių specialybę norai ir interesai gali kisti ir tai yra normalu. Pats mokymasis aukštojoje mokykloje yra tam tikras karjeros laiptelis ir studijų patirtis naudinga net jei ateityje dirbamas darbas bus nesusijęs su studijomis.
Rinktis tai, kas sekasi
Pašnekovas pataria, kad tiksliai nežinant kokias studijas pasirinkti svarbiausia nesustoti ieškoti ir tyrinėti. Pirmiausia reiktų atkreipti dėmesį į tuos dalykus, kurie patinka ir juose rezultatų pasiekti sekasi lengvai. Reiktų savęs paklausti: kuo užsiimti man būtų įdomu labai ilgai? Visgi, šis klausimas neretai gali pasirodyti sunkesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio:
,,Paprastai moksleiviams yra ganėtinai sunku įvardinti, kur gerų rezultatų sekasi pasiekti lengviausiai, nes mokykloje mokymo sistema labiausiai akcentuoja klaidas ir sritis, kuriose reikia dar patobulėti. Atrasti dalykus, kurie sekasi geriau nei kiti reikėtų kiekvienam, o jei tą pačiam sunku padaryti, kartais gali patarti artimieji, kurie pažįsta ir mato iš šalies,” – pastebi pašnekovas.
Atsakomybę prisiimti pačiam
Paklausus, ar karjeros pasirinkimus patartina priimti pasikliaunant testų atsakymais, pašnekovas pabrėžė, kad testai žmones įstumia į tam tikrus rėmus, o visi mes esame unikalūs ir nebūtinai testai tą parodo. Testų minusas tas, kad sprendimo priėmimo atsakomybė nukeliama į testo rezultatus:
,,Pasirenkant karjeros kryptį ir apskritai gyvenime svarbu atsakomybę už sprendimus prisiimti pačiam. Neretai įvairūs testai skatina pasitikėti kažkuo kitu, o iš tikrųjų tiesiog reikia pasitikėjimo savimi. Todėl geriau padaryti kažkokių savo klaidų ir iš jų pasimokyti, nei pasitikėti kažkokia išorine informacija,” – pataria Kęstutis Mikolajūnas.
Kaip elgtis įstojus ne ten?
Pašnekovas pabrėžia, kad nėra nieko blogo padaryti klaidą ir iš jos pasimokyti. Svarbiausia nelikti netinkamame kelyje. Reikia suvokti, kad visada galima sugrįžti atgal ir pasirinkti kitą studijų kryptį:
,,Abiturientams dažnai atrodo, kad abitūros egzaminai tai vienintelis šansas, o jo neišlaikius visas gyvenimas nueina šuniui ant uodegos. Egzaminai tikrai ne viską nusprendžia ir net ne aukštosios mokyklos baigimas nulemia karjeros sėkmę. Visada galima pereiti į kitas studijas, o laikas pakankamai brangus, kad gaišti ten, kur tikrai nepatinka. Tačiau prieš kažką keičiant svarbu apsispręsti, ko tuomet tikrai norisi.
Kita vertus, studijavimas aukštojoje mokykloje labai šaunus laikas – tai asmenybės augimo laikotarpis. Kartais net nesvarbu kokioje specialybėje mokysiesi, jei ji nėra visiškai atgrasi vistiek bręsi, vistiek tobulėsi ir anksčiau ar vėliau išsiaiškinsi kokią kryptį pasirinkti. Reikia suprasti, kad studijos šiais laikais neužtikrina sėkmės, nebent retomis išimtimis. Išties reikia daug daugiau. Domėjimasis ir žingeidumas būtinas, nes darbdaviai prašo patirties, prašo kūrybiškumo ir daug visokių kitų dalykų. Tad pats diplomas tikrai nenulemia visko arba nulemia labai nedaug,” – tvirtina Kęstutis Mikolajūnas.
Kompromisų ieškojimas
Neretai nutinka taip, kad didelę įtaką studijų pasirinkimui daro tėvai. Nors tėvų ir vaikų norai bei nuomonės apie aukštąjį mokslą dažnai išsiskiria, tačiau net nesutarimai gali virsti naudinga patirtimi, jei bandoma ieškoti kompromiso:
,,Tėvai daro labai didelę įtaką, tačiau studentai, moksleiviai, kai nori, randa būdą kaip su jais susitarti. Iš vienos pusės norisi priešintis, kai tėvai perša savo nuomonę, bet iš kitos pusės labai reikalinga jų parama. Mano nuomone, geriausia ieškoti kontakto ir kalbėtis,” – pataria karjeros konsultantas Kęstutis Mikolajūnas.
Pasak pašnekovo, į norą patarti nereikėtų žiūrėti neigiamai – net jei priešinga nuomonė tampa kliūtimi. Sunkumai kelyje sustiprina, padeda priimti tvirtesnį sprendimą. Galbūt tėvai kažko nežino, baiminasi dėl vaiko ateities, tačiau kalbėjimasis, visų įmanomų situacijų aptarimas yra naudingas abiems pusėms. Visgi, tėvų mąstyme labai daug racionalių dalykų – ne vien tik spaudimas, o diskusijų metu galima išsiaiškinti daug dalykų.
Parengė: Monika Petravičiūtė
