Brangiausias žmogaus turtas – sveikata. Tai kartojame patys sau, apie tai dažnai primena ir medikai. Patys tėvai brangiausiu turtu pavadintų vaikus ir nedvejodami dėl jų sveikatos ir gerovės paaukotų bet ką. Iš tiesų dažnai net nereikia tiek daug aukoti – pakanka domėtis ir išmanyti, ko labiausiai reikia, kad vaikai augtų sveiki ir formuotųsi teisingus įpročius ateičiai.
Sveikatos kaina
Kiek investuojame į namus, automobilius, galime suskaičiuoti tiksliai. O kiek kainuoja mūsų ir mūsų vaikų sveikata? Investicijų į vaikus nederėtų skaičiuoti tiktai pinigais, drabužiais, daiktais. Kartais net ir labai brangus daiktas pasirodo esąs „bloga“ investicija. Pavyzdžiui, brangus kompiuteris – ar tikrai jis visuomet praplečia vaiko akiratį, suteikia jam naujų žinių? Ko gero, ne. Juk neretai kompiuteris mažiesiems padeda tik išlavinti įvairių kompiuterinių žaidimų įgūdžius, o po metų dar ir priverčia užsidėti akinius.
Sveikas, protingas, gerai augantis vaikas – tai investicijų, kurias galima pavadinti nuolatiniu tėvų dėmesiu ir rūpinimusi, rezultatas. Jaukūs namai, tinkama mityba, sveikatos puoselėjimas – reikšmės turi visi materialūs ir nematerialūs dalykai, kuriuos vaikas gauna iš savo tėvų. Pakeisti išaugtus drabužius, batus ar kitus daiktus nesunku, duoti pinigų, kad įsigytų patys – dar paprasčiau. Sunkiausia, tačiau kartu ir svarbiausia – reguliuoti vaiko sveikatai įtakos turinčius veiksnius.
Sveikata – tai gyvenimo būdas
Gyvenimo būdas turi esminės reikšmės žmogaus sveikatai. Tinkama mityba – vienas svarbiausių gyvenimo būdo aspektų. Valgome kiekvieną dieną ir mūsų suvartojamas maistas daro didelę įtaką sveikatai: vieni produktai ir valgiai puoselėja kūną, suteikdami naudingų maisto medžiagų, kiti atvirkščiai: apkrauna mūsų organizmo sistemas, versdami jį perdirbti daug nevertingų ar net kenksmingų medžiagų.
Genai, auklėjimas ir mityba lemia vaiko augimą, kalbos, klausos, regos ir kitų svarbių funkcijų vystymąsi, protinę veiklą, intelektą. Jei valgiaraštis tinkamai subalansuotas, visų reikalingų medžiagų – statybinių, energinių, funkcinių – kūnas gauna iš maisto. Iki paauglystės vaikai būna labai imlūs ir patiklūs, tėvus ir mokytojus vertina kaip autoritetus, todėl šis laikotarpis tinkamiausias formuoti taisyklingos mitybos įpročius ir namuose, ir mokykloje.
Maistas smegenims nuo pat ryto
Pusryčiai – dienos pradžia, kai organizmas gauna energinių medžiagų tolesnei fizinei ir protinei veiklai. Tai ypač svarbu vaikams, kurie pirmoje dienos pusėje užsiima aktyvia protine veikla – įsisavina naują informaciją, atgamina jau žinomą. Jei vaikas mokykloje praleidžia šešias valandas, tai fiziškai aktyvus, kai yra viena kūno kultūros pamoka, jis būna dvi valandas, o intensyviai protiškai dirba net keturias.
Smegenys sudaro tik du procentus žmogaus kūno, bet sunaudoja 20 proc. per parą jam reikalingos energijos. Be to, tai organas, dirbantis be poilsio – net ir naktį smegenys reguliuoja visų organų veiklą, leisdamos mūsų sąmonei atsipalaiduoti ir klajoti po sapnų pasaulį.
Smegenys nekaupia jokių atsargų, todėl badaujant kenčia labiausiai. Smegenys – vienintelis mūsų organas, kurio ląstelės neatsinaujina. Todėl jau per pusryčius mūsų kūno „kompiuteris“ turi gauti pakankamai energinių medžiagų. Idealu, kai prie pusryčių stalo sėda visa šeima ir kartu valgo geriausiai pusryčiams tinkančius patiekalus.
Pusryčiams – riebalai ir angliavandeniai
Daugiausia energijos kūnui teikia riebalai, o iš angliavandenių gaunama energija įsisavinama greičiausiai. Taigi pusryčiams geriausiai tiktų natūralūs produktai, turintys daug vertingųjų medžiagų (kad neapkrautų organizmo nereikalingu darbu) ir suteikiantys pakankamai energijos. Patartina rinktis pieną, jogurtus, varškę, sūrius, kiaušinius su natūralia rugine duona, batonu, košes.
Riebalai neturėtų vyrauti, tačiau gerai subalansuotas riebalų ir angliavandenių derinys ryte žmogui tinka labiausiai. Per riebalus rekomenduojama gauti 30 proc. dienos energijos, todėl pusryčiai yra tinkamiausias metas papildyti organizmą energetinėmis medžiagomis fiziniam ir protiniam darbui. Paruoštą patiekalą pakanka pagardinti esminiais „geraisiais“ riebalais - šaukšteliu aliejaus ar gabalėliu kokybiško margarino. Patiekalas, kurį greičiausiai paruošia mama, o ir pats vaikas puikiai moka pasigaminti – sumuštinis. Vaikas tikrai mielai suvalgys sumuštinį, jei jis bus užteptas nedideliu gabalėliu margarino, griežinėliu neriebios mėsos, kiaušiniu ar varške ir pagardintas ridikėlio ar agurko skiltele, salotų lapu.
Paauglio mitybai svarbūs tėvų įpročiai
Paauglystėje formuoti tinkamą vaikų mitybą sunkiausia, mat šiuo laikotarpiu vaikus labiausiai veikia aplinka ir draugai, o šeima – vis mažiau. Paaugliai dažniau renkasi greitai paruošiamą maistą nei mokyklos pietus ir valgo laisvu tarp užsiėmimų laiku. Todėl šiuo laikotarpiu tėvai turėtų pasistengti bent netiesiogiai formuoti taisyklingą vaikų mitybą – šeimoje laikytis sveikos mitybos principų, vengti namuose turėti mažaverčių užkandžių, kuo rečiau gaminti ir valgyti menkos maistinės vertės patiekalus.
Kaip šaltas užkandis – pusryčiai, priešpiečiai, pavakariai – galėtų būti varškės sūreliai, jogurtai, vaisiai, sumuštiniai su natūralia mėsa, žuvimis, kiaušiniais. Sumuštinius vaikai gali pasigaminti ir patys, todėl ir maisto pramonė stengiasi jiems padėti, gamindama vis įvairesnio „funkcinio“ maisto – produktų, papildytų vitaminais, nepakeičiamomis riebalų rūgštimis. Tai ypač svarbu paauglius auginančioms šeimoms. Tikrai vertėtų pasitikrinti, ar spintelėse neprikaupėte ilgai galiojančių kaloringų sausainių, kepinių, kremų. Daug pravarčiau būtų turėti geros duonos ir vertingomis medžiagomis – vitaminais B, D, E ir nepakeičiamomis riebalų rūgštimis (omega 3) papildyto kokybiško margarino. Pasirūpinkite, kad namuose nuolat būtų kokybiškų pieno produktų, vaisių ir daržovių – ir užaugusiems jūsų vaikams bus daug lengviau rūpintis savo sveikata savarankiškai.
Virginija Vilemienė, gydytoja dietologė
