Jei bus išrinktas JAV prezidentu, senatorius Barackas Obama neiškeis Rytų Europos valstybių saugumo mainais į Rusijos pagalbą kovoje su Irano branduoline programa, duodamas interviu svetainei „EU Observer“ pareiškė B. Obamos užsienio politikos patarėjas Gregory B. Craigas.
G. B. Craigas pareiškė, kad B. Obama būtų žymiai labiau proeuropietiškas prezidentas nei dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas George‘as W. Bushas. G. B. Craigas yra teisininkas, vadovavęs buvusio prezidento Billo Clintono gynybai apkaltos proceso metu. Be to, jis dirbo ir užsienio politikos patarėju buvusios valstybės sekretorės Madeleine Albright komandoje.
JAV ir Europa esą turės bendradarbiauti su Rusija tose plotmėse, kuriose jos turi „bendrų tikslų ir bendrų priežasčių veikti kartu“. Visų pirma patarėjas paminėjo siekį užkirsti kelią branduolinio ginklo plitimui bei norą sumažinti pasaulyje esantį branduolinį arsenalą. Be to, bendradarbiavimo reikės ir sprendžiant tokius iššūkius kaip Šiaurės Korėja ar Iranas.
„Tačiau tai nereiškia, kad mes atsisakysime savo įsipareigojimų naujųjų NATO narių saugumui. Apie tai negalima nė pagalvoti. Aš visą laiką prisimenu, kad NATO plėtra nebuvo atsakas į Rusijos grėsmę, nebuvo aljanso sprendimas plėstis į Rytus, o buvo naujųjų demokratijų iš buvusios sovietinės erdvės noras integruotis į Vakarus“ – teigė G. B. Craigas.
„Aš visiškai nepritariu nuomonei, kad galima bendradarbiauti su Rusija Irano klausimu ir dėl to mainais atsisakyti Rytų Europos saugumo. Tai nėra perspektyvu ir taip neatsitiks“ – teigė B. Obamos patarėjas.
Be to, jis pridūrė, kad Rusijos agresyvi pozicija kaimynių, siekiančių prisijungti prie NATO, atžvilgiu yra istorinis regresas. „Aš manau, kad nuomonė, jog Rusija gali vetuoti tai, kas yra nusprendžiama Ukrainoje ar Gruzijoje, labiau tinka XIX ar XX amžiui. XXI amžiaus pasaulyje su globalinėmis įtakomis, globalinėmis tendencijomis, Rusija smarkiai nukentėjo ekonomiškai dėl savo intervencijos į Gruziją“ – teigė B. Obamos patarėjas.
Jis pabrėžė, kad naujosios NATO narės yra saugomos oficialių saugumo įsipareigojimų, o narystės aljanse siekiančios šalys gali kliautis Jungtinių Tautų Chartija, kuri įpareigoja valstybes gerbti viena kitos teritorinį suverenitetą.
„Nors tokia šalis kaip Ukraina nėra NATO narė, tačiau Rusija neturi jokios teisės pažeidinėti jos suverenitetą. Net jei nėra jokių saugumo įsipareigojimų, Europos ir JAV žmonės rems ukrainiečių tautos laisvę ir nepriklausomybę patiems priimti sprendimus, pasirinkti demokratiją ir susisieti su vakarietiškomis institucijomis, jei Ukraina to nori“ – teigė G. B. Craigas.
Jis pridūrė, kad B. Obama nepaisant Rusijos kritikos vykdys priešraketinio gynybos skydo kūrimo Vidurio Europoje darbus. B. Obama esą nesulaužys šio formalaus Vašingtono, Prahos ir Varšuvos susitarimo. Tiesa, patarėjas pareiškė, kad pats prezidentas spręs, per kiek laiko bus įgyvendintas projektas.
Pasak patarėjo, dėl JAV karinių bazių Rumunijoje ir Bulgarijoje deramasi taip pat nebus. „Demokratai iš buvusios sovietinės erdvės turi teisę priimti savo sprendimus“ – pareiškė G. B. Craigas, pridūręs, jog Rusijos siekis vetuoti jai neparankius sprendimus yra sovietinių laikų reliktas.
