Panevėžio pataisos namų direktoriui Edvardui Norvaišui už tai, kad, nesuderinęs su įstaigą kuruojančiomis institucijomis, pasirašė brangaus tarnybinio automobilio nuomos sutartį, skirtas griežtas papeikimas. Prieš tai jam jau buvo skirta tarnybinė nuobauda.
Teisingumo ministerija iš dviejų įkalinimo įstaigos vadovų, apkaltintų neūkiškumu nuomojantis tarnybinius automobilius, E.Norvaišą nubaudė griežčiausiai.
Kybartų pataisos namų direktoriui Edmundui Žaliui skirtas papeikimas. O labiausiai mokesčių mokėtojų pinigų neskaičiavęs Pravieniškių gydymo ir pataisos namų vadovas Ramūnas Kalendra kol kas bausmės nesulaukė. Teisingumo ministerijos inicijuotas tarnybinis tyrimas sustabdytas dėl netikėtos jo ligos.
Griežtas papeikimas jau vieną nuobaudą turinčiam E.Norvaišui reiškia, kad gali būti atleistas iš užimamų pareigų, jeigu dar bent kiek užklius savo viršininkams. Net jeigu pataisos namų vadovas daugiau ir nebenusižengs, dvi turimos bausmės – svarus pretekstas neigiamai įvertinti jo, kaip vadovo, metinę veiklą ir paprašyti palikti kėdę.
„Panevėžio pataisos namų vadovo susikaupusios nuobaudos vienaip ar kitaip pasireikš“, – apie E.Norvaišo karjeros perspektyvą kalbėjo teisingumo viceministras Gytis Andriulionis.
Vakar „Sekundei“ nepavyko susisiekti su E.Norvaišu. Pataisos namų vadovo darbe nebuvo, mobiliuoju telefonu jis neatsiliepė.
Anksčiau kalbėdamas apie jam mestus kaltinimus neūkiškumu ir gresiančią bausmę, E.Norvaišas žadėjo kreiptis į teismą, jeigu bus dar kartą nubaustas. Direktorius svarstė, kad kam nors, matyt, rūpi jo kėdė.
Apkaltino neūkiškumu
„Sekundė“ jau rašė, kad Pataisos namų vadovas Teisingumo ministerijos nemalonę užsitraukė dėl to, kad brangiai išsinuomojo 2009 metų „Volkswagen Passat CC“. Kalėjimų departamentas nurodė nutraukti nuomos sutartį.
Pataisos namų direktorius pasibaigus automobilio nuomos sutarčiai be leidimo jį dar kartą išsinuomojo iš tos pačios bendrovės. Per dvejus metus įstaigos vadovas už šio automobilio nuomą sutarė sumokėti beveik 87 tūkstančius litų. Tuo metu rinkoje toks naujas automobilis kainavo 115 tūkstančių litų.
Teisingumo ministeriją dar labiau papiktino tai, kad tuo metu iš Pataisos namų pasprukus vienai nuteistajai, E.Norvaišas teisinosi, jog negali tinkamai užtikrinti įstaigos saugumo dėl lėšų trūkumo.
Direktorius buvo apkaltintas aplaidumu ir neūkiškumu.
Savo kaltės neįžvelgia
E.Norvaišas teigė, kad automobilis buvo nuomotas konkurso būdu iš bendrovės, pasiūliusios mažiausią nuomos kainą. Sprendimą nuomotis priėmė ne jis, o įstaigos viešųjų pirkimų komisija.
Pirmaisiais metais įstaiga už automobilio nuomą kas mėnesį mokėjo po 2 tūkstančius 135 litus, antraisiais nuomos mokestis buvo 387 litais mažesnis.
„Mes neturėjome teisės bendrovės, iš kurios nuomojomės automobilį pirmaisiais metais ir pasibaigus sutarčiai ją nutraukėme, neleisti dalyvauti konkurse antrą kartą. Be to, ji pasiūlė mažiausią nuomos kainą“, – aiškino direktorius, kodėl antrą kartą lipo ant to paties grėblio.
E.Norvaišas teigė nežinantis, iš kur ministerija ėmė duomenis apie neva Pataisos namų įsipareigojimą už automobilio nuomą sumokėti 87 tūkstančius litų. Jo skaičiavimu, suma turėjo būti gerokai mažesnė.
Jis akcentavo, kad automobilis buvo nuomojamas už pinigus, kuriuos įstaiga gavo išnuomojusi nenaudojamas patalpas verslininkams. Pasak jo, tai įrodo, kad jis kaip tik tvarkėsi ūkiškai.
Kalėjimų departamentas neseniai parengė aiškesnes ir griežtesnes taisykles dėl automobilių nuomos ir įsigijimo sutarčių sudarymo sąlygų bei tvarkos.
Iki tol įkalinimo įstaigų vadovams jos nedraudė nuomotis aukštos klasės brangių automobilių.
- Inga Smalskienė
