Pasvaliečiai net ir didžiausiam priešui neliki žemėn prasmegti, mat toks neatsargiai ištartas posakis šiame krašte gali ir išsipildyti. Štai Joniškėlio apylinkėse Pamažupių kaimo laukuose ėmė ir prasivėrė smegduobė.
Unikalus gamtos reiškinys aptvertas STOP juosta. Užfiksuoti jos atvyko ir Joniškėlio apylinkių seniūnas.
Smegduobė lyg butelis pilna vandens, bet gili. Be to, ji dar ir apgaulinga, iš išorės atrodo gana siaura, bet išties mažiausiai 3 metrų pločio.
„Apie 8 metrai gylio ir 3–5 pločio. Kartį matot, čia yra tuštuma, į šitą pusę laiko tik velėna, jeigu čia kastuvu pajudinus, turėtų sukristi tik paviršinis dirvožemis ir žolių sluoksnis laiko“, – pasakoja Joniškėlio seniūnas Rimantas Užuotas.
Kada laukuose įdubo žemė, niekas tiksliai nežino, duobę, pilną vandens, žmonės atsitiktinai aptiko sekmadienį. Pasak seniūno, šiose apylinkėse dar niekada nėra buvę smegduobių, jos paprastai veriasi labiau į šiaurinę pusę link Biržų.
„Šita smegduobė pirma, tikėkimės, paskutinė, nes Pasvalio kraštas, kaip žinome, garsėja smegduobėmis, o Joniškėlio krašte nebūdavo tokių dalykų“, – tęsia jis.
Kai naujai atsivėrusią smegduobę apžiūrės ir įvertins geologai, pavojų žmonėms ir gyvūnams kelianti duobė bus užpilta. Šiemet Pasvalyje tai jau 4 prasivėrusi smegduobė. Vien per šį mėnesį žemės įdubo greta Puškonių kaimo, tada Saločiuose įgriuvo asfaltas ir Daujėnuose.
„Daujėnų krašte yra buvę ne viena smegduobė, bet šiemet jau eilė metų nebuvo ir šiais metais atsirado. Ji nėra gili, apie porą gal 2,5 metro, iš kitos pusės galime palikti ją formuotis toliau ir palikti kaip ežerėlį“, – sako Pasvalio rajono administracijos direktorius Povilas Balčiūnas.
Vienintelė Saločių miestelio smegduobė pareikalaus papildomų tyrimų. Mat žemės netoli mokyklos ir seniūnijos pastatų į prarają nugarma jau penktą kartą. O nuo požeminių judesių kenčia ir aplinkiniai gyventojų namai.
„Praeiti metai daug sniego, įšalo nebuvo ir kur dėsis tas vandenėlis, jis geriasi į žemę. Žemė tuomet pasunkėja ir pavojingiausios vietos ten kur yra tuštumos paima ir prasmenga“, – prideda pašnekovas.
Tuštumos veriasi dėl negiliai po žeme esančių ištirpusio gipso klodų. Pasvalys, kaip ir Biržai, patenka į karstinių įgriuvų zoną.
