Tarp 14-os šalies rajonų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pripažintų probleminėmis teritorijomis, yra ir Pasvalio rajonas.
Pastarąją kadenciją šiai savivaldybei vadovavo dešiniųjų pažiūrų politikai: meras konservatorius Gintautas Gegužinskas, vicemeras krikdemas Povilas Balčiūnas bei šių politinių partijų, atstovaujančių daugumai savivaldybės Taryboje, statytinis Edvardas Trinkūnas, administracijos direktorius.
Liūdną faktą savo nutarimu konstatavusi šalies valdžia atsižvelgė į penkis probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus bei vadovavosi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu.
Probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus Vyriausybė savo nutarimu patvirtino 2003 metais balandžio 8 dieną.
Teritorija problemine pripažįstama tuomet, jei pardavimai joje, tiesioginės užsienio ir materialinės investicijos litais vienam gyventojui yra mažesni už šalies vidurkį, jeigu nedarbo lygis yra ketvirtadaliu, o gyventojų migracija apskritai aukštesnė už šalies vidurkį.
Dar vienas probleminių teritorijų išskyrimo kriterijus teigia, kad ji tokia pripažįstama tuomet, jei ekonominio aktyvumo rodiklis - ekonomiškai aktyvių gyventojų ir visų 15-64 metų teritorijos gyventojų skaičiaus santykis, išreikštas procentais, - mažesnis už šalies vidurkį.
Panevėžio apskrityje, be Pasvalio rajono, problemine teritorija pripažintas dar vienas rajonas - Rokiškio.
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Petkevičius "Panevėžio balsą" informavo, kad Vyriausybės nutarimu probleminėmis buvo pripažintos ne tik Pasvalio, bet ir Akmenės, Druskininkų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų ir Švenčionių savivaldybių teritorijos.
"Toks probleminių teritorijų sąrašas patvirtintas, siekiant tolesnės regioninės socialinės ir ekonominės plėtros", - liūdno fakto gerąsias puses suskubo konstatuoti Pasvalio rajono valdžios atstovas.
Tačiau bent jau kol kas iš to paguoda maža, nes ją užgožia pernai nerimą kėlę dalykai: išvardintose savivaldybėse vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis bei vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir visų teritorijų gyventojų santykis 60 procentų ir daugiau didesnis už šalies vidurkį.
"Pašalpų gavėjų bei visų rajono gyventojų santykis procentais mūsų rajone pernai tikrai buvo gąsdinantis. Šiemet jis labai sumažėjo dėl to, kad žmonės įsidarbina, išvyksta į užsienį", - patikino Pasvalio savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Ramutė Ožalinskienė.
Jos teigimu, šių metų vasario 1 dienos duomenimis, pašalpų gavėjų tebuvo 581. Vedėjos manymu, tai asmenys, kurie nenori dirbti, nes jiems patogu gyventi iš pašalpų. Jos tvirtinimu, ypač kaime 205 litų vidutinė pašalpa vienam jos gavėjui nėra jau tokia maža.
Būsimai Pasvalio rajono valdžiai greičiausiai teks gerokai pasiraitoti rankoves, kad savivaldybės teritorija būtų išbraukta iš probleminių sąrašo. Tačiau bent jau dabartiniai Savivaldybės klerkai mano, jog nėra taip blogai, nes problemos išeis į gera. Esą pasvaliečiams netgi naudinga, jog jie gyvena probleminėje teritorijoje.
"Pripažinus šias savivaldybes probleminėmis teritorijomis, bus galima efektyviau panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų paramą, mažinant teritorinius išsivystymo netolygumus 2007-2013 metais", - konstatavo P.Petkevičius.
Paramą pagal kai kurias veiksmų programų projektuose numatytas intervencijos sritis numatoma teikti tik projektams, įgyvendinamiems probleminėse teritorijose, bei skirti proporcingai didesnę struktūrinių fondų paramos dalį tiems regionams, kuriuose išsidėsčiusios probleminės teritorijos.
Probleminių teritorijų plėtros tikslai, uždaviniai ir pagalbos teikimo joms kriterijai bus nustatyti Valstybinėje regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumų mažinimo, jų plėtros skatinimo programoje, jos parengimas numatytas Vyriausybės programoje.
Probleminėse teritorijose numatyta iš Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinės paramos skirti 203 mln. litų būsto plėtrai.
Audronė FILIMANAVIČIENĖ
"Panevėžio balsas"
