Didelę sumą pinigų ir visus dokumentus Lietuvoje praradusi Australijos pilietė vidury Europos nusišluostė ašaras išgirdusi, kad jos vertybes išgelbėjo Pasvalio muzikos mokyklos darbuotoja Vita Navalinskienė, rašo „Respublika“.
Ponia Jullian Mary Merker iš Australijos Perto miesto prisimins ne tik Lietuvos gamtos ir Vilniaus bažnyčių grožį. Jos atmintin turėtų įstrigti ir Pasvalio pavadinimas bei šio miesto muzikos mokyklos vyriausiosios finansininkės Vitos Navalinskienės pavardė.
Be pinigų ir dokumentų
Į kelionę po Europą išsirengusios dvi solidaus amžiaus australų poros pirmąjį rugsėjo sekmadienį sustojo užkąsti vienoje pakelės užeigoje netoli Pasvalio. Moteris net nepastebėjo, kad šios įstaigos tualeto kambaryje ji paliko savo rankinę.
Tik po kiek laiko, jau įveikus nemažą kelią iki Vilniaus, australė pasigedo rankinės, kurioje buvo nemažai eurų, Australijos dolerių, bankų kredito kortelės su ant popierėlių užrašytais slaptažodžiais, vairuotojo pažymėjimas, namų Perte raktai.
„Pas mus į konsulatą kaip visada atėjo verkianti australė ir pranešė, kad prarado visus pinigus ir dokumentus, - „Respublikai“ pasakojo Australijos garbės konsulas Lietuvoje Salvatore Antonio Mechino. - Moteris buvo labai sukrėsta, mes iškart anuliavome jos dingusio paso galiojimą ir išdavėme laikiną dokumentą - kad J.M.Merker galėtų nuvykti iki mūsų ambasados Varšuvoje ir gauti naują pasą“.
Barmene nepasitikėjo
Vos australams išvykus iš Pasvalio užkandinės, į ją užsuko ir šio miesto muzikos mokyklos vyriausioji finansininkė V.Navalinskienė. Užsukusi į tualetą moteris pastebėjo paliktą rankinę ir ją pravėrė. Išvydusi pinigus pasvalietė nežinojo ką daryti - jaunutė kavinės barmenė nekėlė didelio pasitikėjimo.
„Lauke pamačiau, kad toje rankinėje - dar ir užsienietės dokumentai, todėl apsisprendžiau daiktus saugoti pati“, - vakar „Respublikai“ sakė V.Navalinskienė.
Internete pasvalietė bandė rasti Australijos ambasados telefoną, tačiau sužinojo, kad šios šalies diplomatinės atstovybės Lietuvoje nėra. Rankinėje buvo ir vieno Vilniaus viešbučio kortelė, tad užuomaršos australės lietuvė bandė ieškoti ir ten.
J.M.Merker jau buvo išvykusi iš Lietuvos, bet viešbučio darbuotojai, išgirdę apie radinį, pasvalietei pasakė australės mobiliojo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.
„Parašyti laišką ir susikalbėti su ponia Jullian sekėsi sunkiai, nes Pasvalyje daugiau kalbama prancūziškai, o ne angliškai, - juokėsi V.Navalinskienė. - Gaila, kad ieškodama australės pavėlavau vieną dieną: moters pasas jau buvo anuliuotas, o ji pati – išvykusi“.
Apie tai, kad atsirado J.M.Merker rankinė su dokumentais, garbės konsulas S.A.Meschino australei pranešė telefonu, nors ir pats nelabai tikėjosi, kad niekur nedingo ir didelė suma grynųjų. Praėjusį pirmadienį konsulas jau pats vyko į Pasvalį, kur, pasak jo, „norėjosi pamatyti ponios Vitos veidą“.
„Tokius reikia saugoti“
„Ponia Vita pasirodė esanti labai paprasta ir nuoširdi moteriškė, - sakė S.A.Meschino. - Netikėjau, kad dar yra tokių žmonių pasaulyje. Man labai malonu, kad toks dalykas atsitiko Lietuvoje. Lietuvė juk paėmė nepažįstamo žmogaus pinigus, juos saugojo, susirado mus. Išgirdusi apie tai J.M.Merker turbūt apsiverkė, labai dėkojo ir prašė perduoti šią padėką geradarei“.
Iš Australijos garbės konsulato Vilniuje jau iškeliavo dvi džiugios žinios. Registruota greitojo pašto siunta į Pertą išsiųsta australės rankinė su visais dokumentais ir pinigais, o Pasvalio muzikos mokyklos direktorę pasiekė oficiali padėka V.Navalinskienei.
„Tai, ką aš padariau, gali visi padaryti, - kuklinosi pasvalietė. - Lietuvoje mes įpratę girdėti tik apie blogus dalykus ir blogus žmones. Mano poelgis nėra niekuo ypatingas - tikriausiai taip pasielgtų bet kas iš mūsų“.
„Gal esu pesimistas, tačiau tokių žmonių kaip ši pasvalietė, manau, pasaulyje nėra daug ir juos privalome saugoti, - „Respublikai“ teigė S.A.Meschino. - Jeigu tokių būtų daugiau, žmonija turbūt net neturėtų tokių kvailų problemų kaip karas“.
Australijos garbės konsulu Lietuvoje vienuoliktus metus dirbantis italas S.A.Meschino neslėpė, kad kiekvieną kartą, kai tik pavyksta padėti žmonėms, jis jaučiasi taip, kad tą dieną daugiau gerų darbų neįmano atlikti. Tačiau konsulas pripažino, jog tai, kad grąžinami rasti pinigai, jo diplomatinėje praktikoje pasitaikė pirmą.
Julius Girdvainis
