36 tūkstančiai naujų lietuviškų pasų pernai ir šiemet jau išduota Šiaulių apskrities policijos komisariato Migracijos skyriuje. Tačiau interesantų skyriaus kabinetuose ne ką tesumažėjo. Lietuvoje pasai atsirado tik praėjusio amžiaus pradžioje.
Kabinetuose – įtemptas darbymetis
„Kiek naujų pasų anksčiau išduodavome per metų ketvirtį, tiek dabar išduodame per mėnesį. Vidutiniškai po 200 asmens dokumentų kasdien“, – sakė „Šiaulių kraštui“ Migracijos skyriaus viršininkė Lolita Šalkauskienė.
Pirmieji atkurtos Nepriklausomos Lietuvos pasai buvo išduoti 1992–aisiais metais, daugiausiai jų išduota 1993–isiais.
Dvidešimčiai metų išduotųjų pasų galiojimo laikas jau baigėsi arba baigiasi. Kartu baigiasi galiojimo laikas naujo pavyzdžio lietuviškų pasų, pradėtų išdavinėti dešimčiai metų 2003–aisiais metais.
Skyriuje skaičiuojama, jog 1992–ųjų metų pavyzdžio pasų Šiaulių mieste buvo išduota 95 tūkstančiai. Nūnai šis Migracijos skyrius išduoda asmens dokumentus ir Šiaulių rajono gyventojams.
Migracijos skyriaus viršininkė sako, jog darbo įtampa skyriuje šiek tiek atslūgo, palyginti su ta, kuri būna prieš ir po ilgesniųjų švenčių, kuomet skyrių suplūsta iš užsienio trumpam parvykę tautiečiai, reikalaujantys naujų pasų skubos tvarka.
Prie šešių skyriaus kabinetų, kuriuose yra biometrinių duomenų registravimo įranga, nuolat lūkuriuoja po keletą interesantų. Specialistės tą pačią dieną turi suruošti jų dokumentus išsiųsti į Vilnių.
Viršininkės pastebėjimu, pagyvenę žmonės labiau linkę imti pasą, ne asmens kortelę. Pastaroji jos gavėjui kainuoja gerokai pigiau ir galioja 34–iose Europos valstybėse, kurios šį asmens dokumentą pripažįsta.
Paslauga į namus – negalintiems judėti
Migracijos skyriuje yra du mobilieji biometrinių duomenų registravimo įrangos komplektai, skirti visų Apskrities policijos komisariato kuruojamų rajonų žmonėms su judėjimo negalia aptarnauti tiesiog namuose.
„Praėjusiais metais į namus pas neįgaliuosius vykome kiek daugiau, nei keturis šimtus kartų, šiemet – jau dukart tiek. Tačiau dėl ilgų kelionių šis darbas nėra spartus“, – kalbėjo L.Šalkauskienė.
Laukiančiųjų, kol į jų namus atvyks Migracijos skyriaus specialistės, dabar yra maždaug keturi šimtai – trims mėnesiams į priekį.
Skyriaus viršininkė prašo neįgaliųjų artimuosius – jeigu senas ar neįgalus žmogus bent kiek gali judėti pats, atvežti jį į Migracijos skyrių. Šitaip pasą jis gaus greičiau.
Viršininkė pataria visiems, kurie ketina keisti savo ar neįgaliųjų artimų žmonių pasus, taupant savo laiką registruotis internetu www.epolicija.lt.
Pasams Lietuvoje – beveik šimtas metų
Lietuvoje pasus įvedė vokiečiai per Pirmojo pasaulinio karo okupaciją ir griežtai reikalavo, kad gyventojai juos nuolat nešiotųsi su savimi.
Į „Šiaulių krašto“ redakciją patekęs „Vokiečių valdžios srityje vyriausiojo vado Rytuose“ 1917 metų rugsėjo 1 dieną išduotas vienas pirmųjų pasų išrašytas penkiasdešimtmetei iš Šiaulių srities Užvižio kaimo (dabar – Tytuvėnų apylinkių seniūnija, Kelmės rajonas) Elenai Marcinkienei (Vargonaitei).
Paso klausimai buvo nurodyti vokiečių ir lietuvių kalbomis, tačiau ranka jis užpildytas vokiškai. Pase buvo nurodoma asmens gyvenamoji ir gimimo vieta, užsiėmimas, tikyba, ūgis, įžymios kūno dėmės, karpos, odos išaugos, įgimti ženklai, jų vietos. Būtinas buvo dešinės rankos smiliaus atspaudas, laisvos formos nuotrauka.
Daugelyje pasaulio valstybių pasai visiems gyventojams buvo įvesti kur kas anksčiau. Jei Europos pasų sistema turėjo garantuoti taiką ir tvarką, tai Rusijoje ji tarnavo dar ir mokesčių surinkimui, karo tarnybai, kitoms valstybinėms funkcijoms stebėti.
Beje, tarybiniais metais kai kuriose Rusijos srityse pasai kaimiečiams nebuvo išduodami į rankas, kad šie negalėtų išvykti iš kolūkių gyventi ir dirbti kitur. Mūsų miestų įmonių kadrų skyriuose pirmiausia taip pat buvo reikalaujama parodyti pasą, kad būtų aišku, ar norintis įsidarbinti negyvena kur nors kolūkio teritorijoje.
Nuo 1992–ųjų metų Lietuvoje įvedus gyventojų asmens kodų sistemą, būtinybė kasdien nešiotis asmens pasą atkrito – dažnai, reikalui esant, jį atstoja koks nors kitas dokumentas su asmens kodu.
Apskritai, prancūziškas žodis „passport“ ir itališkas „passo“ reiškia „žingsnis, galimybė praeiti“.
