Kiek daug pramogų pasaulio „žvaigždučių“ susidūrė su netikėtu nėštumu: ar tai modelis Giedrė Rusytė, ar dainininkės Milana ir Taja. Jų tėvai suprato jas ir padėjo. Gerbtina tai, kad žmonės sunkiausiomis akimirkomis vis dar sugeba mąstyti blaiviai.
Tačiau ne visada tėvai sugeba suvaldyti piktas emocijas ir dukros „nėštumas“ priverčia pasielgti niekingai.
Tu abiturientė, tavo tėvai ne milijonieriai, kad sugebėtų išlaikyti ne tik save, tave bet ir tavo vaisių. Vaikelio tėvas – neatsakingas niekšas arba tiesiog toks pat jaunas ir gyvenime dar vietos neradęs žmogus. Jums iki šiolei buvo sunku? Na, o dabar lengviau tikrai nebus... Kas čia kaltas?
Kaimynystėje gyvenantis draugas? Begalinė jūsų aistra? Tėvai, kurie nesugebėjo tavęs apšviesti, koks keblus ir netikėtas gali būti lytinis gyvenimas? O gal tikėjimas, kad „man taip nenutiks“?
Nieko jau nebepakeisi. Tačiau kaip gyventi, kai išgirsti tėvų žodžius: „Šiuose namuose tu − nebereikalinga“? Tikrai ne džiaugsmo ašaros tave aplanko tokiu momentu. Pirmiausiai, kokia mintis tave užplūsta? Noras sunaikinti tavyje užsimezgusią gyvybę. Ką?! Tik ne tai...
Prieš porą savaičių draugas papasakojo sukrečiančią istoriją, kurios negaliu pamiršti iki šiol: „Taip, ji buvo mano pažįstama. Draugavo su 28 metų vedusiu vyru, nors pačiai tebuvo tik 18. Nenuostabu, kad ji pastojo, bet kas nutiko po to, mane tiesiog šokiravo... Tėvai ją išvarė iš namų, o draugas apsimetė visiškai jos nepažįstąs. Kas žiauriausia, ji nepakėlė tokios artimųjų reakcijos ir pasikorė.“
Bet tai nebuvo vienintelė išeitis. Greičiau neapgalvotas elgesys, bėgimas iš susidariusios situacijos. Juk yra giminės, draugai, mokytojai. Galų gale bendrieji pagalbos ir mamų centrai, į kuriuos visada galima kreiptis. Puikus pavyzdys, vienos Klaipėdos gimnazijos istorijos mokytojas, kuris pagelbėjo savo mokinei, padrąsindamas ją gimdyti, o pagimdžius vaikelį – tapo jo krikštatėviu.
O jei vaikas tampa našta, tuomet lieka aborto galimybė. Tačiau kaip geriausiai reikia elgtis, kai taip nutinka? Štai keletas jaunuolių nuomonių apie netikėtą nėštumą ir tėvų abejingumą.
Laimonas, 21 metai.
Lauros Bagdžiūnaitės nuotr.
Neįsivaizduoju, kokie turėtų būti beširdžiai tėvai, kad tokiu momentu išvarytų dukrą iš namų. Manau, kad tokiu atveju artimų žmonių palaikymas yra labai reikalingas. Na, o jei taip nutiktų mano merginai, aš visomis jėgomis stengčiausi jai padėti tiek morališkai, tiek finansiškai. Tikrai prisiimčiau visą atsakomybę.
Algirdas, 18 metų.
Lauros Bagdžiūnaitės nuotr.
Jeigu ji būtų ta, su kuria norėčiau būti, tai jau ką padarysi. Artimų tarpe, manau, atsirastų, kas padėtų finansiškai. Gal taip kaip nors kartu prasigyventumėme. O jei ji nebūtų ta vienintelė, tai gražiai su ja pakalbėčiau, kad ir kaip būtų žiauru ir skaudu, bet abortas būtų būtinas. Kitu atveju, mūsų abiejų gyvenimai nebūtų nei laimingi, nei gražūs. O kalbant apie tėvus, manau, kad tokie, kurie išsižadėtų savo dukros, neverti vadintis žmonėmis. Juk tai jų kraujas, jų atžala. Tokius reikėtų bausti.
Gabrielė, 19 metų.
Lauros Bagdžiūnaitės nuotr.
Aš tikiuosi, kad man taip niekada nenutiks, nes tikrai nežinočiau, kaip pasielgti. Manau, draugai ir šeima būtų stipriausias mano ramstis. O jei manęs nesuprastų, net neįsivaizduoju... Eičiau į gatvę, manau, o kas toliau manęs lauktų, pats Dievas težino. Dėl tėvų aš galvoju, kad jie neturi teisės smerkti vaikų. Buvo kaip buvo, todėl ne kaltų reikia ieškoti, o geriausios išeities tokioje situacijoje.
Pastojus svarbiausia išstudijuoti visus pliusus ir minusus ir neskubėti daryti skubotų sprendimų. Net rašytojas Paulo Coelho teigė: „Mes galime daryti daug klaidų. Išskyrus vieną: tą, kuri mus pražudo.“ Todėl savižudybė tikrai nėra geriausia išeitis. O gal tiesa, kad viskas, kas nutinka, turi priežastį? Juk kiek merginų pasaulyje skundžiasi negalinčios susilaukti kūdikio, o kitos tiesiog juos palieka gatvėse...Tačiau nereikia pamiršti fakto, kad visi turime teisę į gyvenimą!
Laura Bagdžiūnaitė
