Tai, kad Lietuvoje kartais dedasi keisti dalykai – nieko nebestebina. Nenuostabu ir tai, jog kartais bandoma geras iniciatyvas apversti aukštyn kojomis bei sumaišyti su žemėmis. Pats būdamas mokslininku visą laiką stengiuosi ieškoti gėrio ir pozityvių dalykų, todėl man nesuprantama, kodėl kartais tam tikri asmenys, kurie turėtų būti suinteresuoti sklandžiu ir efektyviu renovacijos procesu – bando jį diskredituoti.
Statybų srityje dirbu jau daugelį metų, tačiau vis dar stebiuosi kaip kartais pastatų modernizaciją bandoma pristatyti tik kaip visuotinį „kiaurų sienų užkamšymą“. Manau, kad tokius gandus skleidžiantys žmonės ne tik dezinformuoja gyventojus, bet ir daro žalą valstybei. Kartu su kolegomis inžinieriais, architektais bei kitais statybų srities specialistais nuolat kartojame, kad pastatų modernizacija tai nėra vien sienų apšiltinimas. Modernizacija – tai kompleksinis veiksmas. Tačiau nereikia būti technikos mokslu daktaru, kad suvoktume paprastą tiesą – nieko nesutaupysime, jeigu brangią šilumos energiją švaistysime per kiauras pastatų sienas. Juk tai yra pradžių pradžia, nuo kurios turime pradėti. Akivaizdu, kad racionaliai šiltindami pastatus ne tik neleisime pinigų vėjais, tačiau ir sutaupysime lėšų kitiems būtiniems daugiabučių namų modernizavimo veiksmams, tokiems kaip: šilumos punktų modernizavimas, pastatų durų ir langų pakeitimas, vėdinimo ir rekuperacijos sistemų įrengimas ir t.t.
Kartais viešoje erdvėje girdime kalbant, kad: modernizacija neatsipirks, nėra tinkamos nuolatinės stebėsenos, audito ir t.t. Tačiau kiekvienas gyventojas nedvejodamas pasakys, kad geriausias auditas – tai gaunamos sąskaitos už šildymą bei komforto pojūtis gyvenant gražioje bei sveikoje aplinkoje! Ekspertai pastebi, kad dabar daugelis žmonių, gyvenančių anksčiau pastatytuose nemodernizuotuose namuose, patiria energetinį skurdą, nes už šilumos energiją jiems tenka išleisti apie 30 – 55 proc. gaunamų pajamų, kai tuo tarpu kitose šalyse išleidžiama tik apie 8 – 15 proc. Šią tiesą jau seniai yra supratę mūsų kaimynių bei artimų valstybių gyventojai, kur modernizacijos mąstai jau įgavę pagreitį. Pavyzdžiui, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje ir kitose Europos šalyse kur polistireniniu putplasčiu šiltinama apie 80 – 90 proc. pasatų - žmonės džiaugiasi rezultatu ir gyvena sveikoje bei modernioje aplinkoje.
Norėčiau atsakyti ir į kitą viešoje erdvėje užduodama klausimą: „kas gali padėti daugiabučių gyventojams, kurie turi daugybę klausimų, bet mažai atsakymų?“. Galiu užtikrintai pasakyti, kad Polistireninio putplasčio asociacija, kartu su savo kolegomis, visada pasiruošusi padėti tiek gyventojams, tiek statybų specialistams, norintiems dirbti kokybiškai ir sąžiningai. Negalime ir nežiūrime pro pirštus į pastatų modernizaciją, todėl patys rengiame apmokymus, seminarus, organizuojame tyrimus esamiems ir būsimiems statybų specialistams. Taip pat aktyviai vyksta bendradarbiavimas su architektais, inžinieriais bei statybininkais, organizuojami seminarai daugiabučių bendrijoms ir savivaldybėms, kuriuose dalinamasi informacija bei kitų šalių gerąja patirti. Ir visą tai daroma, dėl bendro tikslo – žmonių ir valstybės pinigų sutaupymo, geresnio šilumos suvartojimo efektyvumo didinimo, statybų darbų kokybės užtirtinimo, o taip pat – geresnės ir patogesnės žmonių buities.
Tad pabaigai noriu užduoti klausimą pamąstymui – kodėl vis dar atsiranda besaikį švaistymą ir šilumos energijos vartojimą skatinančių „advokatų“ ir jų besiklausančių žmonių?
Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas,
dr. Česlovas Ignatavičius
