Per 3 mln. vertės sandoriu Lietuvos paštas įsigijo 214 „snoriukų“ visoje Lietuvoje. Tiesa, juose klientai tradicinių pašto paslaugų negaus, tačiau galės tvarkyti finansinius reikalus.
„PayPost“ tinklo skyrių eksterjeras išliko nepakitęs, o prekių ženklo mėlynas-geltonas „PayPost“ logotipas atsitiktinai net išlaikė bankrutuojančio banko atributikos spalvų gamą. Spėjama, kad klientai, žinantys apie pasikeitusį bankelių savininką, Lietuvos pašto skyrių nesies su bankrutuojančio banko patirtimi, tačiau dar ilgai vadins juos „snoriukais“.
„Gyventojai buvo pripratę, kad bankrutavusio banko skyriuose jie galėjo sumokėti mokesčius, gauti vartojimo paskolą, draudimą. Uždarius šiuos skyrius daug kur, ypač mažesniuose miestuose, atsirado tokių paslaugų poreikis“, – teigia Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.
Anot jos, „PayPost“ atsisakys tradicinių pašto paslaugų klientų patogumo sumetimais: paskutinėmis mėnesio dienomis daugelis gyventojų moka mokesčius, o norintiems atsiimti ar išsiųsti siuntą tenka laukti eilėse, todėl „PayPost“ turėtų paskirstyti ir Lietuvos pašto klientų srautus.
Bankeliuose bus teikiamos visos Lietuvos pašto siūlomos finansinės paslaugos – įmokų ir mokesčių surinkimas, tarptautinių ir vietinių piniginių perlaidų siuntimas ir gavimas. Bus galima įsigyti kelių partnerių siūlomą vartojamąjį kreditą, Vyriausybės taupymo lakštų, papildyti išankstinio mokėjimo korteles, įsigyti autobusų bilietų. Planuojama, kad vėliau paslaugų paketą gali papildyti ir indėlių priėmimas, valiutos keitimas.
Vadins „snoriukais“
Kūrybinės agentūros „WHY NOT. Interactive“ direktorius, konsultantas Arnoldas Žvinys tikina, kad nepaisant naujo pavadinimo funkcijos ir savininkų klientai dar ilgai sakys einantys į „snoriuką“, o ne į „PayPost“, tačiau supras, kad nieko bendra su bankrutuojančiu banku jie neturi, todėl Lietuvos paštu pasitikės.
„Žmonėms, ypač periferijoje, buvo labai patogu – jie daug kam pakeliui, todėl „snoriukai“ jiems kelia gerų emocijų, tačiau blogų dėl banko „Snoras“ istorijos. Sunku pasakyti, kiek kris „Snoro“ praeities šešėlis, manau, jis neturėtų kenkti, nes žmonės žino, kad Lietuvos paštas nupirko tuos „snoriukus“, informacija transliuojama ir komunikuojama, – svarsto jis. – Aišku, pavadinimas, įvaizdis, tos pačios spalvos, detalės kuria „Snoro“ prisiminimą ir tos asociacijos gana stiprios, bet faktas, žinojimas, kad eini ne į banką, kad tie skyreliai nupirkti Lietuvos pašto, kurio įvaizdis, beje, taip pat kyla, – jis ir paslaugų geresnių teikia, ir darbuotojai geriau aptarnauja, todėl problemų kilti neturėtų.“
Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė sako, kad gyventojus informuoti apie naujus Lietuvos pašto skyrius – bendrovės komunikacijos ir reklamos reikalas. Anot jo, visi žino apie liūdną bankrutuojančio banko baigtį, tačiau neigiamas „Snoro“ įvaizdis „PayPost“ tinklo nepalies, o jei kada nors jis imsiąsis teikti ir bankines paslaugas, pavyzdžiui, priimti indėlius, – konkurencija vartotojams tik į naudą.
„Neieškočiau sąmokslo dalykų: „snoriukai“ nenaudojami, jie gana plačiai paplitę, daug kur nėra kitų priemonių pasinaudoti finansinėmis paslaugomis, – teigia R. Paukštė. – Gal kur nors žmogus, nukentėjęs nuo „Snoro“, juos pamatęs prisimins tą patirtį, bet ką daryti, toks gyvenimas.“
Reklama ir informacija
A. Žvinio teigimu, Lietuvos paštas neturėtų imtis ypatingos rinkodaros strategijos, kad nusikratytų banko „Snoras“ šešėlio: pirmiausia reikalinga tradicinė naujo produkto, prekių ženklo pristatymo rinkai reklaminė kampanija.
„Ne visi žinos, kokią funkciją atlieka „PayPost“, nes pavadinimas užsienietiškas, todėl sudėtinga atskirti, ar „PayPost“ skirtas sumokėti už paslaugas, ar atliks paprasto pašto skyriaus funkcijas“, – svarsto jis.
Lietuvos pašto vadovė Lina Minderienė patikina, kad bendrovė imsis rinkodaros kampanijos, skirtos gyventojams informuoti apie „PayPost“ teikiamas paslaugas, bet apie konkrečias priemones kol kas neužsimena.
Vis dėlto A. Žvinys pabrėžia, kad „PayPost“ išlaikė banko „Snoras“ logotipui priklausiusias spalvas, nors tradicinėje Lietuvos pašto simbolikoje vyrauja juoda ir geltona. Pašnekovo teigimu, įtakos turėti galėjo ir finansiniai sumetimai, reikalingos investicijos, nes įprastai – rinkai pristatant tokį stiprų prekių ženklą pasiryžtama viską keisti kone nuo pamatų.
„Sunku pasakyti, kai nežinai tikslo, – svarsto A. Žvinys. – Galbūt norima, kad „PayPost“ būtų atskiras prekių ženklas, be tiesioginės sąsajos su Lietuvos paštu, darau tokias prielaidas. Kodėl nesilaikyti bendros stilistikos, kodėl užsienietiškas pavadinimas – tokių klausimų yra.“
„Bankelių eksterjere naudojamos mėlyna ir geltona spalvos. Geltona yra Lietuvos pašto spalva, o mėlyna siejama su finansinėmis paslaugomis, todėl buvo pasirinktas toks derinys. Kadangi keisis šių bankelių pavadinimas į „PayPost“, manome, kad gyventojai atpažins šį prekių ženklą“, – prognozuoja L. Minderienė.
Trigubai sumažino nuostolius
Šiemet Lietuvos paštas trigubai sumažino nuostolius: per 9 šių metų mėnesius, neaudituotais duomenimis, patyrė 1,07 mln. litų nuostolių, o pernai jie siekė 3,27 mln. litų. Bendrosios pajamos, palyginti su 2011 metų pajamomis, padidėjo 4,8 proc. Gerėsiančių rezultatų tikimasi ir baigiant metus.
Lietuvos pašto vadovė sako, kad Lietuvos paštas ir toliau stiprins savo pozicijas tiek finansinių paslaugų, tiek kurjerių rinkoje. „Reaguodami į rinką savo klientams pasiūlėme siuntas siųsti per siuntų savitarnos terminalus LP EXPRESS 24, kurie gyventojams pasiekiami 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Matome, kad ši paslauga pasiteisino, – gyventojai vis aktyviau naudojasi siuntų savitarnos terminalais.“
LB atstovų teigimu, Lietuvos paštas be atskiros licencijos galėtų verstis finansinio tarpininkavimo veikla: finansų įstaigų vardu priimti indėlius, skolinti, teikti kitas finansines paslaugas. Dabar Lietuvos paštas turi mokėjimo įstaigos licenciją, suteikiančią teisę grynuosius pinigus įmokėti ir išimti iš mokėjimo sąskaitos, atlikti mokėjimo operacijas naudojantis mokėjimo kortele ir kredito pervedimus, išduoti ir priimti mokėjimo priemones, vykdyti pinigų perlaidas.
Kol kas Lietuvos paštas neplanuoja siekti kredito įstaigos licencijos.
