„Ipolitui dabar yra ketveri metukai, o jį čia atvežė, kai jam buvo vieneri metai. Atvežė tėtis. Nepasakė, kodėl – atvežė ir paliko. Kadangi sunkus vaikas, šeimoje buvo daugiau vaikų ir matomai buvo tėveliams per sunku, nes Ipolitui reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Ko gero tėveliai pavargo. Po to nebuvo atvažiavę aplankyti jo nė karto – atvežė, ir viskas“, – sakė S. Rudokienė.
Ipolitas, pažymėjo darbuotoja, turi įgimtą hidrocefaliją, vaikų cerebrinį paralyžių, spazminę tetraplegiją, epilepsiją, specifinį mišrų raidos sutrikimą, alerginę bronchų astmą, lėtinį kvėpavimo nepakankamumo sindromą.
Palengvino gyvenimą
Kad bent kiek nors Ipolitui pagerintų gyvenimą, A. Bandzos kūdikių ir globos namai nutarė dalyvauti TV3 organizuojamoje „Išsipildymo akcijoje“.
„Mes tada jam buvome užsiprašę funkcinės lovytės, gleivių atsiurbimo (kadangi yra gulintis vaikas ir linkęs į pneumoniją), priešalerginės patalynės. Iš „Išsipildymo akcijos“ tai ir gavome. Funkcinėje lovoje galima keisti Ipolito gulėjimo padėtį: galime jį laikyti pusiau sėdomis, galime pakelti kojytes – jis gauna įvairias padėtis, gulėdamas lovoje. Jis pats nesėdi, nevaikšto, tik kartais apsiverčia – ir tai nuo nuotaikos priklauso.
Tad funkcinė lova jam padeda atitolinti bronchinę astmą, plaučių uždegimą, nes taip priverčiame plaučius geriau dirbti, ventiliuotis. Antialerginė patalynė irgi yra gerai, turi mažiau alergenų, iš tos pusės sutaupome medikamentų“, – kalbėjo S. Rudokienė.
Ji pasakojo, kad gleivių atsiurbėjo reikėjo todėl, kad vaikutis nedustų – taip atsiurbiamos gleivės.
„Kai žmogutis serga cerebriniu paralyžiumi, tokių dalykų – dusimų ir pan. – būna... Pas tą vaikutį – puokštė ligų. Tad su „Išsipildymo akcija“ geriname jo gyvenimo sąlygas, kad jam būtų žymiai lengviau, o gyvenimas pilnavertis“, – kalbėjo moteris.
Gyvas tik profesionalų dėka
S. Rudokienė nurodė, kad neaišku, kiek laiko Ipolitas dar gyvens, o jo gyvybę palaiko tik berniuką globojantys profesionalai.
„Jis guli, nejudina nei kojų, nei rankų, nekalba, jo kojytės ir rankytės sutrauktos. Su juo dirba kineziterapeutai, Ipolitą nuolat mankština ir masažuoja. Tad tik dėl specialistų pagalbos šis vaikinas šiai dienai dar yra gyvas.
Visas jo gyvenimas priklauso nuo slaugos, jis gyvena kitų žmonių pagalba, Ipolitas gauna ir ženklų medikamentinį gydymą. Tačiau šansų, kad Ipolitui kada nors pagerės, kad jis galės pajudinti galūnes ar kalbėti – nėra“, – kalbėjo moteris.
Iš jo reakcijų, sako darbuotoja, negalima pasakyti, kas Ipolitui patinka, nors į maistą ir reaguoja:
„Jeigu saldu, skanu, valgys noriai, o jeigu bus kitas, nepatiks, tai ir neįkiši valgyti. Jis šiek tiek atsirenka, bet kad jis sąmoningai tai darytų, to nėra. Praktiškai gaunasi nesąmoningi judesiai“, – kalbėjo vyr. slaugytoja.
Dirbti sunku
Prižiūrėti Ipolitą, kalba S. Rudokienė, yra labai sunku.
„Jis nuolat turi būti „ant akių“. Kambaryje, kur yra Ipolitas, visada yra žmogus ir jį mato – Ipolitas visada turi būti priežiūroje. Vieno jo palikti negali. Sunkus jis vaikas, pats sunkiausias iš mūsų turimų“, – kalbėjo moteris.
