Kelionių tinklalapio Makalius.lt skaitytojas Donatas pasidalino pasakojimu apie savo nepamirštamą kelionę į Maltą, kur ne tik grožėjosi salos gamta bei architektūra, bet ir nardė. Skaitom!
Į Maltą keliavom, nes norėjom į salą, kurią būtų įmanoma pažinti per trumpą laiką. Malta maža sala, ją gali pamatyti praktiškai visą, todėl, ilgai nesvarstėm dėl kelionės krypties. Keliavome rugsėjo pabaigoje, oro temperatūra buvo apie +30. Patys maltiečiai teigia, kad per Kalėdas kaitina iki +24.
Gyvenom keturių žvaigždučių viešbutyje Paradise bay hotel, dviviečiame kambaryje be virtuvės. Viešbutis nevertas keturių žvaigždučių, nes inventorius pasenęs. Kiek teko matyti aplink buvo daug gražesnių viešbučių. Vienintelis tikrai geras dalykas – viešbutis labai geroje vietoje, patogus susisiekimas su kitomis salomis. Beje, mus bandė apgyvendinti kiek prastesniame kambaryje, bet nepasidavėme ir gavome tikrai gerą kambarį.
Beveik visą Maltą apžiūrėjom per 3-4 dienas. Kiek prabėgom pamatėm daug lankytinų salos vietų. Keliavome su vietiniu viešuoju transportu. Autobusai nauji, su kondicionieriais. Lauke apie + 30, o autobuse kokie + 15. Truputį baiminomės peršalti.
Maltos viešojo transporto vairuotojų pokštai. Dėl grafiko labai didelių problemų nebuvo, tačiau pakliuvome į situaciją, kuomet autobuso vairuotojas pareiškė, kad trumpam paliks mus pakeliui, esą nuvažiuos prisipilti dyzelino. Baigėsi tuo, jog laukėme jo apie 2 valandas. Su mumis buvo keturios moterys, kurios susistabdė pakeleivingą automobilį. O mes su mylimąja už pusvalanduko sulaukėme autobuso.
Visos dienos autobuso bilietas kainuoja apie 5 eurus dviems.
Kaip keliauti Gozo saloje? Vos išlipę iš kelto, nužingsniavome prie turistinės agentūrėlės. Mąstėme apie kelionę laivu aplink visą salą. Sutikome vienintelį žmogų, kuris mums pasiūlė norimą kelionę, tačiau jo kaina buvo labai didelė – apie 200 eurų dviems tik plaukimas, be jokio maisto ar papildomų paslaugų. Nesutikę su pasiūlymu, nukulniavome į turistų informacijos centrą, kur mums pasiūlė kur kas patrauklesnį variantą – važiuoti su autobusiuku po salą. Patiko tai, kad gavome konkretų pasiūlymą, o ne krūvą lankstinukų.
Už ekskursiją autobusiukų norėjo po 30 eurų dviem žmonėm, bet nusiderėjom iki 25 eurų abiem. Vežiojo po visą salą. Su mumis vyko kelios poros iš Ukrainos, Lenkijos, Vokietijos. Išgirdome ne vieną gido-vairuotojo pasakojimą anglų kalba. Išvažiavom apie dešimtą, o ekskursija tęsėsi iki maždaug penkių vakaro. Prie kiekvieno objekto turėjome pakankamai laiko, tad likome labai patenkinti.
Didžiausią įspūdį Gozo saloje paliko Azure Window. Nuotraukose neatrodo labai įspūdingai, tačiau tikrovėje tai viena gražiausių matytų vietų. Beje, vietiniai prasitarė, kad po penkių metų turistai nebegalės laisvai vaikščioti uolos viršumi. Jau dabar oficialiai draudžiama lipti ant uolos, nes pastaroji itin sparčiai įra. Pasakojama, kad atsiranda ekstremalų, kurie nuo uolos viršaus šoka į vandenį.
Kur pasideginti Maltoje? Pasiimkite dekiuką ir galėsite tai daryti beveik bet kur – paplūdimių labai daug, tačiau smėlėti nelabai dažni. Vietiniai pasakoja, kad prieš kažkiek amžių visa sala buvo po vandeniu, tad ir dabar uolose galima pamatyti moliuskų ir kitų jūros gyvių liekanų.
Be lankytinų objektų ir nuostabios miestų architektūros, išmėginau ir nardymą. Nardymo centrų Maltoje yra tikrai daug.
Beje, nepamirškite sertifikatų, jei juos turite. Pats niekada anksčiau nebuvau rimčiau nardęs, bet vietiniams pasakiau, kad nardyti moku. Iš šalies stebėjome instruktažus ir pasirodė, jog viskas yra labai paprasta. Pamaniau, kad tikrai neverta mokėti už tas „niekam nereikalingas“ pamokas pradedantiesiems.
Patekau į jachtą. Nuplaukėme gan tolokai nuo kranto. Prieš nerimą buvo liepta apsirengti. Iš pirmo karto man tai nepavyko. Instruktorė nieko per daug nekomentavusi, tiesiog padėjo apsirengti ir sumurmėjo kitam narui, kad mane prižiūrėtų.
Pasižiūrėjau į kitus ir nėriau. Būtina žinoti visas smulkmenas, tarkim, kaip elgtis, kad neužgultų ausų ir panašiai. Panėrėm – 10… 12 metrų. Pradėjau rodyti instruktorei ženklus, kad norėčiau kilti, kad užrasojo mano akiniai. O ji man ėmė ženklais demonstruoti, kad reikia į kaukę prisileisti vandens, vėliau jį išpilti. Baisoka. Pabandžiau, tarsi ir išėjo, bet staiga pajaučiau, kad pradėjau springti. Instruktorė sureagavo žaibiškai – iškilome ir man buvo liepta eiti atsisėsti.
Šis malonumas kainavo 45 eurus. Visiems rekomenduoju išbandyti nardymą, tiesa, geriau pasakyti visą tiesą apie savo „kvalifikaciją“. Skirkite laiko nardymui, nes pamatyti vaizdai tikrai paliks didelį įspūdį. Nardymas Maltoje – nepamirštama, nuostabi patirtis!
Maltoje sužavėjo viskas, ypač namukai, kurie pastatyti iš tos pačios medžiagos ir yra vienodos spalvos. Vienodos langinės, durys. Maltiečiai pasirodė tikri tinginiai ir vairuoja vietiniai tiesiog siaubingai – pietietiškai. Matėm vietinių išpuoselėtų sodų, mažų „užslėptų“ kavinukių. Būkite atidūs ir pamatysite tikrai labai daug. Netingėkite pasivaikščioti. Maltoje itin įspūdinga sostinė Valeta. Be jos, dar į atmintį įstrigo Julianas – gyvas, naktinio gyvenimo miestelis, kuriame daug jaunimo. Maltos turistai labai skirtingi – šeimos, jaunimas, senjorai. Tai labai švari sala. Tiesa, nusukus nuo pagrindinių gatvių, pamatysite kažkiek netvarkos ir nepabaigtų statyti pastatų. Beje, Maltoje alus brangesnis už vyną.
Manęs beveik niekada netraukia tos vietos, kur jau buvau, tačiau į paslaptingąją Maltą grįžčiau.
