Vokietijos „Schwarz Group“ įmonių grupė, kuriai priklauso „Lidl“ parduotuvės, yra vienas iš didžiausių mažų kainų parduotuvių tinklų Europoje. Prieš keletą metų atrodė, kad „Lidl“ siekia labai rimtai įsitvirtinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių rinkose, tačiau netikėtai šių planų atsisakė ir stengiasi tyliai pasitraukti.
Taigi visiškai nekeista, kad šį „Lidl“ „manevrą“ prie Baltijos jūros gaubia paslapčių ir gandų skraistė.
Parduoda sklypus
„Lidl“ ženklo prekybos centrų galima rasti beveik visose Europos valstybėse. Jų yra ne tik Skandinavijos šalyse, bet ir Graikijoje, Maltoje, Kroatijoje. Kalbama, kad „Lidl“ prekybos tinklas taip pat planuoja savo prekybos centrus atidaryti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir šiaurinėje Afrikos dalyje.
Lietuvoje „Lidl“ savo veiklą pradėjo 2002 metais, tuomet įvairiose Lietuvos vietose nusipirko 28 sklypus. Šio parduotuvių tinklo atstovai rengėsi dėmesį koncentruoti į plėtrą mažesniuose šalies miestuose. Tik pusė įsigytų sklypų buvo didžiuosiuose miestuose.
Vokietijos mažų kainų parduotuvių tinklo „Lidl“ interneto svetainėje skelbiama, kad parduota 19 nekilnojamojo turto objektų, vienas iš jų, Šilutėje esantis objektas yra rezervuotas, o likę dar 8. „Baltic business news“ teigia, kad Estijos mažmeninės prekybos grupė „Tallinna Kaubamaja“ iš „Lidl Latvija“ įsigijo 22 nekilnojamo turto objektus. Sandorio vertė – 56, 4 mln. Lt.
Lietuvoje nupirkti sklypai parduodami kiek lėčiau. „Lidl“ bendrovės vadovas Lietuvoje Marius Kybartas mano, kad tokie pardavimo tempai yra normalūs.
„Neįmanoma greitai parduoti sklypų, kuriuos bendrovė supirko per trejus metus“, – teigė jis.
Planus pakeitė susitarimas?
Ambicingus, bet kartu ir paslaptingus planus turėjusi bendrovė „Lidl“ savo veiklą nutraukė taip ir neatidariusi nei vienos parduotuvės.
M. Kybartas Verslosavaite.lt sakė, kad nekomentuos pasitraukimo priežasčių. Toks paslaptingumas gali reikšti, kad neapsieita be tam tikrų susitarimų su Lietuvoje jau įsitvirtinusiais prekybos centrų tinklais. Susitarimas galėjo būti paremtas tam tikromis finansinėmis išmokomis, tačiau labiau tikėtina, kad tiesiog buvo susitarta dėl įtakos zonų perdalijimo Rytų Europos regione.
Tokius spėjimus patvirtina faktas, kad „Lidl“ atėjimas į rinką sukėlė panikos audrą Lietuvoje tuo metu jau veikusių prekybos tinklų vadovaujančiuose sluoksniuose – „Lidl“ buvo laikomas labai pavojingu konkurentu.
Dėl „Lidl“ ypač buvo sunerimę vieno lietuviško kapitalo tinklo, šiuo metu sėkmingai plėtojančio savo veiklą Rytų Europoje, savininkai. Dar vienas argumentas – vargu ar tokio lygio organizacija kaip „Lidl“ būtų tinkamai neįvertinusi visų Baltijos šalių rinkos trūkumų.
Kita vertus, jei buvo pasiektas tam tikras abi puses tenkinantis susitarimas, reikia nepamiršti, kad Baltijos šalyse įsigytas nekilnojamasis turtas per paskutinius kelerius metus smarkiai pabrango, tad gali būti, kad „Lidl“ ne tik pavyko išvengti nuostolių, bet ir neblogai uždirbti.
Rinka užpildyta
Buvęs „Iki“ generalinis direktorius Aidas Mackevičius teigė, kad kokia nors užsienio prekybos kompanija galėtų įsitvirtinti rinkoje tik tuomet, jei nupirktų kurį nors vietinį prekybos tinklą.
„Lietuvos ir apskritai Baltijos šalių mažmeninės prekybos rinka yra gana konkurencinga, labiau išvystyta nei kitose Rytų Europos šalyse, o, be to, pakankamai nedidelė. Bendrovei „Lidl“ būtų nelengva konkuruoti šioje rinkoje, kuri kažin ar turėtų kažkokių didesnių pranašumų prieš „Maxima“, „Iki“ ar „Rimi“.
Sprendimas pasitraukti atrodo logiškas, juolab, kad, pardavus nekilnojamą turtą, šis pasitraukimas neturėjo būti nuostolingas. Nieko keisto, kad mažmeninės prekybos įmonės uždirba ne tik iš prekybos produktais, bet ir iš žemės sklypų, nekilnojamo turto – tai sudėtinė jų verslo dalis“, – mano „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų grupės“ direktorius Raimondas Paškevičius
Vietos yra tik specializuotiems prekybos tinklams
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas mano, kad vietos Lietuvos rinkoje atsirastų nebent specializuotam prekybos tinklui.
„Lietuvos mažmeninėje maisto rinkoje pardavimų dalis, tenkanti specializuotoms parduotuvėms, yra žemiausia ES. Augant gyventojų pajamoms ir didėjant vartotojų supratimui, tikėtina, kad palankesnės galimybės atsiveria specializuotoms parduotuvėms, nei dar vienam nespecializuotų parduotuvių tinklui”, – Verslosavaite.lt sakė Ž. Šilėnas.
Klausimų, kaip ir nuomonių, kalbant apie paslaptingąjį „Lidl“ prekybos tinklo „pasivaikščiojimą“ į Baltijos šalis yra daug. Jie atėjo, „apsidairė“, nusipirko sklypų būsimoms parduotuvėms, privertė „pasitempti“ kitus prekybos tinklus, ir, atrodo, nusprendė tyliai išeiti.
Aistė Liudvinaitytė, Nerijus Budrys