Dešimtis milijonų litų iš valstybės biudžeto ar privačių rėmėjų gaunančioms, bet iki šiol neprivalėjusioms už juos atsiskaityti viešosioms įstaigoms ilgai tuo džiaugtis neteks. Seime įregistruotas įstatymo projektas, įpareigosiantis viešai skelbti, kaip tokios įstaigėlės naudoja pinigus.
Biudžeto tranai
Begalė viešųjų įstaigų, įsteigtų prie valstybinių institucijų –ministerijų, savivaldybių –ar įkurtų privačių asmenų, kurios dažnai užsiima niekine veikla, iki šiol neprivalėjo niekam duoti ataskaitos. Net mokesčių mokėtojams, kurie jas finansuoja.
Tai vienai, tai kitai tokiai kontorėlei nuolat atseikėjama po nemenką kąsnį iš valstybės biudžeto aruodo. Tereikia pateikti popierinę planuojamo įgyvendinti kilnaus projekto viziją (pavyzdžiui, narkomanijos plėtros sustabdymo perspektyvos; socialinės rizikos grupių asmenų integravimas į visuomenę ir pan.,), ir še –keliasdešimt tūkstančių ar net visą milijoną. Ar tikrai tą projektą vykdysi, ar bala žino kur gautus pinigus padėsi – tavo reikalas, nes nereikėjo atsiskaityti nė už vieną litą. Ne paslaptis ir tai, kad viešąsias įstaigas dažniausiai įkurdavo aukštų valdininkų ar įtakingus postus turinčių politikų giminės, draugai ar pažįstami, kuriems gauti valstybės paramą –vienas juokas.
Vien prie valstybinių institucijų įsteigta per 100 viešųjų įstaigų. Privatūs steigėjai jų įkūrę tūkstančius. Net niekas iš Vyriausybės tiksliai nežino, kiek tokių kontorų yra.
Ledai pajudėjo
Parlamentaras Kęstutis Daukšys dar pavasarį registravo Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, pagal kurį visos viešosios įstaigos privalo viešinti savo finansines ataskaitas. Tam jau pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Teliko paskutinį žodį tarti Seimui.
„Viešųjų įstaigų, gaunančių pinigų tiek iš valstybės, tiek iš privačių rėmėjų, labai daug, o niekas nežinome, kaip ir kur jos gautus pinigus panaudoja, –„Vakaro žinioms" kalbėjo K.Daukšys. –Manau, visuomenė turi teisę žinoti, kas ir kiek viešajai įstaigai pinigų skyrė, kiek jų išeikvota darbo užmokesčiui, kiek –konkretiems projektams įgyvendinti ir t. t. Visi tiek iš valstybės, tiek iš privačių rėmėjų gauti pinigai turi atsispindėti ataskaitoje, kuri privalo būti paskelbta viešai."
Daugiau skaidrumo
Niekas, anot K.Daukšio, nedraudžia kurti viešųjų įstaigų, tačiau visuomenė turi žinoti, kas jų veiklą finansuoja. “Sakykim, įsikuria viešoji įstaiga, teikianti konsultacijas dėl abortų legalizavimo, ir iš privalomos pateikti informacijos sužinome, kad ją finansiškai remia abortus atliekanti klinika, –pateikė pavyzdį parlamentaras. –Iškart aišku, kodėl viešoji įstaiga taip ar kitaip šneka. Nes kieno vežime sėdi, to ir giesmę gieda. Taigi kuo bus daugiau skaidrumo, tuo mažiau klausimų visuomenei kils."
Seimo Valstybės ir savivaldybių komiteto pirmininko Vytauto Kurpuveso nuomone, labai svarbu žinoti ir tai, kiek pinigų skiriama viešosios įstaigos veiklos funkcijoms įgyvendinti, o kiek –darbo užmokesčiui. „Reikia kontrolės, nes kai jos nėra, kyla pagundų piktnaudžiauti, –pažymėjo jis. –Jei biudžetinių įstaigų finansavimas aiškiai matomas, viešinamas, kodėl viešosios įstaigos šia prasme turėtų būti privilegijuotos?"
100 –Tiek viešųjų įstaigų įsteigta prie valstybinių institucijų
Kur niša –ten ir pagunda
Viktoras Uspaskichas, europarlamentaras:
Tai, kad valstybė nekontroliuoja, kaip leidžiami jos pinigai, nesuprantama ir jokiu būdu nepateisinama. Nes visur, kur tokios kontrolės nėra ar jos yra per mažai, kyla pagunda piktnaudžiauti. Kaip sakoma, niekada nepritrūks gudručių, kurie tuo netruks pasinaudoti.
Mane išties stebina viešųjų įstaigų, besiglaudžiančių prie valstybinių institucijų, gausa. Juk dažniausiai tokios įstaigos išlaikomos arba remiamos tų pačių valstybinių institucijų skiriamais, tai yra mūsų visų, pinigais. O ar tų viešųjų įstaigų vykdoma veikla naudinga –didelis klausimas. Neaiškūs, smulkūs, menkaverčiai projektėliai tyliai palaiminami, skiriamos didelės pinigų sumos, ir niekam apie tai nereikia aiškintis. Antai Žemės ūkio ministerija vienai tokiai viešajai įstaigai nepagailėjo net kelių milijonų, kad ši organizuotų ir įgyvendintų projektą, numatantį kaimo gyventojų profesijos keitimą, lavinimą, skaitytų paskaitas panašiomis temomis ir taip toliau. Kas nustatys, apskaičiuos, kokia to projekto reali nauda? Ir kokia įgyvendinimo kaina? O kokią naudą iš to turėjo viešosios įstaigos vadovai bei darbuotojai? Todėl manau, kad Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimai ir papildymai, numatantys visų viešųjų įstaigų veiklos ataskaitų privalomą paviešinimą, bus visiems tik į naudą.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
