Nagrinėjant Seimo pirmininko Viktoro Muntiano paviešintą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo medžiagą tapo aišku, kad tai puiki proga detaliau susipažinti su objektu, 9 mėnesius įtampoje laikiusį visą politinį elitą. Portale publikuosime straipsnių ciklą, kuriuose žurnalistas Tomas Čyvas atskleistuose tekstuose ieškos ypatingesnių ar retesnių akcentų, tuo pačiu juos jungdamas su jau istoriniu kontekstu. O visą paskelbtą medžiagą galite perskaityti čia.
Valstybės saugumo departamento vadovybė šnipinėjo jos veiklą tyrusį komitetą?
Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinis tyrimas vyko itin nervingoje atmosferoje, nepalaikant šalies vadovui ir priešinantis departamento vadovybei. Pati aplinka ir procesas yra ne ką mažiau įdomūs, negu liudijimų turinys, nors pastarasis neretai daug pasako ir apie mastus, kuriais tyrimui mėginta trukdyti.
Spaudoje kartais pasirodydavę VSD vadovo ir jo užtarėjų gan graudūs priekaištai, esą seimūnai remiasi tik trijų (turėti omenyje 3 kontržvalgybininkai) negatyviai liudijusių „kurmių“ liudijimais, buvo suvokiami įvairiai – tai kaip blefas, tai kaip įrodymas, jog departamento vadovybė neteisėtai disponuoja liudijimų medžiaga.
V. Muntianui išslaptinus papildomai medžiagos, iš viso viešai galime skaityti apie 400 puslapių dokumentų iš maždaug pusantro tūkstančio, sukauptų per parlamentinį tyrimą. Taigi – dar ne viską. Dalies liudijimų kažkodėl negirdėti, jie neiššifruoti. Pastebima, kad labai skiriasi įrašų, darytų Seime ir VSD, kokybė. Jei nelaikysime to banaliu sutapimu, force majore arba ateivių intrigomis, tai teks sutikti su jau anksčiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko ir kitų jo narių įvardytais apgailestavimais, jog dirbti VSD patalpose buvęs klaidingas sprendimas.
Yra VSD tokia Konstitucijos pagrindų apsaugos valdyba arba tai, kas iš jos liko. Vadovauja jai, kaip dabar žinoma, Ričardas Rupkus. Žiniasklaida jau yra skelbusi, kad iš anksčiau jo vadovauto teritorinio padalinio mažai kas liko. Iš liudijimų ir paaiškėja, už ką A. Pocius myli ir vertina šį poną. Jis, pasirodo, yra ne tik geras vadybininkas, bet ir pakankamai smalsus individas arba atsitiktinai šį bei tą nugirstąs fortūnos numylėtinis (sutartiniai žymėjimai: KL. - kalba arba klausia Seimo narys; ATS. - kalba arba atsako parlamentarams liudijęs asmuo.):
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo 2006 m. spalio 18 d. 10 posėdžio stenogramos ištrauka (1 dalis)“:
„...KL. Sugrįžtu prie to, dėl ko iš esmės ir pakvietėme. Prašau pasakyti, ar iš tų pokalbių rūkykloje jums pačiam susidarė toks įspūdis, kad tie žmonės, kurie kalba apie tai, ką jie žino ar jie girdėjo apie (Pavardenis) liudijimus, kad tai labai panašu į informacijos iš to mūsų posėdžio nutekinimą, kad jie kalba dalykus, kurių iš esmės neturėtų žinoti?
ATS. Iš tų pokalbių man susidarė toks įspūdis, nes viskas yra pakankamai detaliai ir buvo su pavardėm. [ ... ].....“
Kaip man pavyko išsiaiškinti, čia Seimo nariai, apklausdami minėtos valdybos pareigūną, domėjosi kaip nutiko, kad smalsūs žmonės sužino kas ir ką pasakoja Seimo komitetui.
Kalbama apie Imanto Meliano liudijimo (nepalankaus VSD vadovybei) turinį, kuris tapo detaliai žinomas vėliau turėjusiam liudyti - R. Rupkui. Apie šį informacijos nutekėjimo faktą pats I. Melianas oficialiai informavo Seimo NSGK, dėl ko ir buvo apklausiamas minėtas bei kiti liudytojai. Beje, I. Meliano, kuris vėliau buvo atleistas iš VSD, liudijimas nėra paviešintas ir dabar. Ar talentingasis vadybininkas Ričardas smalsavo vien savo malonumui ir savo iniciatyva ir ar darė tai pats – palikim valstybės paslaptimi. Kol kas paslaptis ir tai ar verbuoti žurnalistus yra profesija ir kasdienybė ar tik hobi.
Grįžkime prie iššniukštinėto liudijimo turinio. Keista, kad vėliau Seimo nariams liudijusi pareigūnė mėgino šią skandalingą situaciją švelninti ir net paversti juokais. Kita vertus – ko čia labai stebėtis. Jei iškilūs pirmųjų šalies asmenų patarėjai parlamentinio tyrimo metu skaldo anekdotus, žemesniems pareigūnams reikia į juos lygiuotis. Bus lengviau karjeroje.
Karjera – dalykas svarbus. „Balsas.lt“ žiniomis, juokais komiteto šnipinėjimo galimybę laikanti pareigūnė, prieš kurį laiką buvo smalsaus vadybininko paaukštinta pareigose. Taigi, jos paruoštas paaiškinimas apie informacijos nutekėjimą toks:
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo 2006 m. spalio 18 d. 10 posėdžio stenogramos ištrauka (1 dalis):
„KL. Ar turime (Kalba labai tyliai, negirdėti) arba dėl to faktelio. Turbūt žinote, ką mes čia turime omeny.
[ ... ]
ATS. Šituo klausimu tai iš viso, manau, gavosi visiškas nesusipratimas, nes mes visi (Vardenis Pavardenis) palaikėme labai žmoniškai, ir byla buvo, ir faktiškai jis su mumis kalbasi kaip su buvusiais pavaldiniais ir šiaip su artimais žmonėmis. Pats, aišku, papasakoja apie tai, kas buvo. Mes ten parūkydami gal apšnekėjome, apsukome kita puse, dar kartą pakalbėjome toliau, pasakėme savo kažkokius spėliojimus. Jis po to jau, dar treti asmenys vėl jam pasakė tai, kai žinią, nes mes po to su (Vardenis) pakalbėjo. Aš jam bandžiau pasakyti, kad, (Vardenis), čia mūsų kalbėjimas ir mūsų spėlionės, ir pajuokavimai, nes kaip yra iš tikrųjų, mes taigi šito nežinome, kaip ten yra, ar yra taip, ar nėra. Tai buvo kažkokios apkalbos, juokai, kurie tapo apkalbomis, ir gavosi taip, kaip gavosi.“
Labai jau įtikinamas, argumentuotas ir kas svarbiausia – profesionalia žvalgo intuicija pagrįstas paaiškinimas. Viskas ko jame trūksta – nuorodos į aiškiaregystę.
2005 metų pabaigoje, valdybai pradėjus vadovauti R. Rupkui, pasak liudijimų, jos darbuotojai staiga buvo suskirstyti į gerus ir blogus, iš „blogųjų“ buvo atimamos bylos bei reikalaujama nebetirti potencialių grėsmių nacionaliniam saugumui, jei pagal turimą informaciją neįmanoma iškelti baudžiamųjų bylų. Tiesa, vėliau paskatinta liudytoja tame, kaip matome, neįžvelgia nieko blogo.
Apie R. Rupkų dar paskaitykite čia, čia ir čia.
Naktinis triūsas, kurio net kurmiai neatlaiko
Nemanykite, kad tik R. Rupkus asmeniškai moka įkvėpti ir paskatinti žmones žygiams ir žodžiams. Anaiptol. Pats VSD generalinis direktorius irgi prakaituodamas triūsia šioje srityje. Kaip ir dera tikram šnipų gaudymo lyderiui – daro tai naktimis.
Iš dar vieno liudijimo sužinome, kad iki paryčių jo kabinete išminties ir lojalumo mėginta įkrėsti vienam kontržvalgybininkui. Ir sutapk tu man taip – liudijimo komitetui išvakarėse:
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo 2006 m. spalio 25 d. 14 posėdžio stenogramos ištrauka (1 dalis):
„KL. Gerbiamasis pareigūne, jūs neapsakomai svarbią detalę paminėjote. Tik prašyčiau įvardyti, kada ir kas bandė daryti ar darė įtaką dėl galimo jūsų liudijimo komisijoje?
ATS. Aš dabar atsakiau datą, tą pirmadienį, man dabar sunku. Gal užpraeitą ar užužpraeitą ()
KL. Praeitą pirmadienį.
ATS. Taip, galėjo būti taip. Aš buvau pakviestas pas direktorių tokiu formaliu pretekstu be penkiolikos penkios
KL. Detaliau galėtumėte? Detaliau?
ATS. Jau pradedu detaliau. Be penkiolikos penkios buvau pakviestas pas direktorių dėl eilinių darbo reikalų. Užėjau, pabuvus mums su direktoriumi dviese, gal po kelių minučių užėjo pavaduotojas Dabašinskas, štai ir prasidėjo tas ilgas ilgas pokalbis.
KL. Ai, tai tada ilgai kalbėjotės?
ATS. Taip. Iki keturių ar tai iki pusės penkių ryto.
KL. Trise?
ATS. Trise.
KL. Aišku. Na, kaip sako, iš dūšios išsikalbėjote.
ATS. Na, taip. Aš ką sakau, mane mėgino įtikinti, kad štai vis dėlto nereikia, kad čia mes viduj, kad mes kuo daugiau komitetui suteiksime informacijos, tuo bus blogiau paskiau Saugumo departamentui, paskiau gali prie Vyriausybės prijungti, ar dar ką nors būsim nesavarankiški ir t.t.
KL. Aš dar norėjau patikslinti. Ar čia buvo prieš jūsų liudijimą?
ATS. Taip.“
Paskui – nieko baisaus. Šį naktinio seanso neįsisavinusį pareigūną nušalino ir vėliau išmetė. Tik labai keista, kodėl tamsų paros metą taip dievinanti kontoros vadovybė ėmėsi jį vadinti „kurmiu“, manydama, jog tai kažkoks negatyvas. Na tiek to, gal skirtingos būna tų gyvūnėlių veislės.
Visgi, negali sakyti, kad A. Pociaus naktiniai darbai nėra vaisingi. Kaip rodo kita ištrauka, kartais verslo naktipiečiai ar kaip bepavadintume šį žanrą – būna rezultatyvūs.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo 2006 m. spalio 26 d. 15 posėdžio stenogramos ištrauka (1 dalis):
„KL. Sakykite, ar jūsų budėjimo metu, jau praktiškai po darbo valandų ar kaip čia suformuluoti, Saugumo departamente lankėsi kokie nors žurnalistai?
ATS. Buvo tokių atvejų.
KL. Gal galite pasakyti, pas ką jie lankėsi?
ATS. Buvo pas direktorių, mačiau pas direktorių būdavo žurnalistai, o darbo valandų dar būdavo, kad ir Makauskas bendraudavo su žurnalistais, o konkrečiai, būdavo, ateidavo ir pas direktorių.
KL. Sakykite, kai įvyko ta visa nemaloni Pociūno istorija, leiskite taip apibūdinti, jūs tomis dienomis budėjote?
ATS. Aš budėdavau, mes budime kas ketvirtą parą ( ... )
KL. Ar tuo metu buvo toks atvejis, kad kokia nors žurnalistė būtų atėjusi į departamentą kurio nors iš vadovų, ar Makausko, ar generalinio, kvietimu ir išbuvus ten pakankamai ilgai, kaip sakant, atėjus vieną parą, o išėjus jau kitą parą?
ATS. Buvo.
KL. Gal galite smulkiau apie tai papasakoti, kada, kas, pas ką?
ATS. Tada aš budėjau ir, atrodo, kad septintą valandą atėjo "Lietuvos ryto" žurnalistė Vyšniauskaitė.
KL. 7 valandą vakaro?
ATS. Vakaro. Atėjo žurnalistė Vyšniauskaitė, generalinis direktorius paskambino, įspėjo, kad ateis žurnalistė, ir nurodė palydėti iki jo kabineto. Ir ji atėjo, ir mes ją palydėjome.
KL. Gal dieną atsimenate? Reikėtų jūsų budėjimo grafiką pažiūrėti.
ATS. Reikia pažiūrėti budėtojų knygą. Budėtojų knygoje yra paminėta, yra įrašas kada ji atėjo ir kada išėjo.
KL. Valandos žymimo?
ATS. Taip.
KL. Kada ji išėjo? Apytikriai.
ATS. Aš dabar neatsimenu. Ta prasme, kažkur labai vėlai, jau buvo naktį, antra, trečia valanda.
KL. Sakykite ( ... )
KL. Nuo 7 vakaro iki kažkur antros nakties?
ATS. Panašiai.
KL. Sakykite, ar tokie atvejai, kad žurnalistai lankytųsi pas departamento pareigūnus jau praktiškai po darbo, ir tokį neapibrėžtą laiką bendrautų, negaliu pasakyti kaip, ar čia yra tokia praktika, ar čia toks išskirtinis atvejis?
ATS. Aš to nežinau.
KL. Per jūsų budėjimą, ar čia vienintelis toks atvejis, ar dar tokių buvo?
ATS. Ateidavo tų žurnalistų, bet kad taip ilgai sėdėtų, tai nebūdavo. Būdavo, kad iki 22.00 valandos prasėdi, bet tai nestebindavo.
...
KL. Atsiprašau, užmiršau vieną klausimą. Jeigu galima, jūs nepastebėjote, kokiu maždaug momentu žiniasklaidoje, kokie buvo svarbūs dalykai spausdinami, ar nebuvo tos žurnalistės straipsnių po to išspausdintų "Lietuvos ryte", po to apsilankymo, kokių nors nekrito jums į akį?
ATS. Žinoma, krito.
KL. Tai prašom pasakyti.
ATS. Po to apsilankymo ir buvo straipsnis dėl pono Pociūno santykių su kita moterim. Atsirado straipsnis.“
Štai taip. Žinosit ką reiškia knaisiotis po kaulus...
Tomas Čyvas
Laukite tęsinio.
