Šiandien Briuselyje vyks Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdis, kuriame dalyvaus ir mūsų UR ministras Petras Vaitiekūnas. Jame ES užsienio reikalų ministrai aptars Europos Vadovų Tarybos susitikimo sprendimus dėl pagalbos Gruzijai įgyvendinimo priemonių, santykius su Serbija, Baltarusija ir kai kuriomis Afrikos šalimis.
Tikimasi, kad 27 valstybių UR ministrai pagaliau nuspręs pradėti misiją Gruzijoje ir į konflikto zoną nusiųsti mažiausiai 200 civilių stebėtojų.
Šaltiniai ES praneša, kad 11 valstybių narių – trys Baltijos šalys, Belgija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Ispanija ir Švedija – pareiškė, jog jau yra pasirengusios į Gruziją siųsti personalą ir įrangą.
Sprendimas dėl misijos pradėjimo bus priimtas vadovaujantis ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy pasiūlytu planu, kuriame stebėtojai turėtų atvykti iki spalio 1 dienos, o Rusija tuomet per dešimt dienų turės atitraukti savo kariuomenę iš Gruzijos.
Tačiau vis dar nėra sutariama dėl misijos mandato įvardijimo – anot „Deutche Welle“, kai kurios šalys pasisako, kad formuluotėje būtų paminėti separatistiniai Pietų Osetijos ir Abchazijos regionai, kitos – kad apibrėžimas būtų abstraktesnis ir taip būtų siekiama išvengti Maskvos nepasitenkinimo.
Reikalai Europoje...
ES UR ministrų susitikime bus aptartas dar vienas svarbus klausimas – santykiai su Serbija. Ministrai turėtų diskutuoti, ar tai, kad liepą Belgradas suėmė karo nusikaltimais įtariamą Radovaną Karadžičių, turėtų pastūmėti santykius tarp ES ir Serbijos pirmyn.
Pavyzdžiui, Olandija teigia, jog prekybinis sandoris su Serbija turėtų būti pasirašomas tik tada, kai Tarptautinio karinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai vyriausiasis prokuroras Serge’as Brammertzas patvirtins, kad Belgradas visiškai bendradarbiauja su tribunolu. Tikimasi, kad prokuroras dalyvaus jau šiandieniniame ministrų susitikime.
Susitikime bus taip pat svarstomi ir ES santykiai su Baltarusija. Dalis valstybių narių teigia, kad Minskui, vasarą paleidusiam kai kuriuos politinius kalinius ir sumažinusiam sankcijas prieš politinius oponentus, ES turi pasiųsti „reikšmingą signalą” dėl santykių pagerėjimo. Prieštaraujantys tvirtina, kad bendrija tokių veiksmų turėtų imtis tik po rugsėjo pabaigoje vyksiančių rinkimų Baltarusijoje.
... ir Afrikoje
ES UR ministrai neketina apsiriboti tik svarstymais dėl naujų iniciatyvų ir paskatinimų – bus svarstomos ir sankcijos. Praėjusią savaitę ES pareigūnai sutarė, kad ministrai turėtų didinti sankcijas politinės krizės purtomai Zimbabvei. Tačiau pasikeitus aplinkybėms – prezidentui Robertui Mugabe ir jo oponentui Morganui Tsvangirai paskelbus apie pasiektą susitarimą dėl valdžios pasidalijimo – manoma, kad sankcijos gali būti atidėtos.
Tikimasi, kad ministrai taip pat patvirtins laišką, kuriame oficialiai kvies pradėti derybas Mauritanijoje, kur rugpjūčio pradžioje karinė chunta užgrobė valdžią. Jeigu Mauritanija nevykdytų tokio raginimo, remiantis susitarimu tarp ES ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių, ES turėtų teisę nutraukti pagalbą šiai šaliai.
Galiausiai, prognozuojama, jog ministrai turėtų pasiūlyti ES paramą jūrinėms operacijoms Somalyje, kovojančioms su piratavimu. Tačiau apžvalgininkai abejoja, ar Sąjunga pradėtų savarankišką misiją šiuo klausimu.
