Gruodžio 23 d., 17val. Šv. Kūčių išvakarėse, Vilniaus geležinkelio stotyje pristatomas filmas apie Kardinolą Audrį Juozą Bačkį.
Tai paskutinis ciklo "Dimensija 12" filmas ir baigiamasis nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" projekto „Naujas miesto veidas" akordas.
Vilniaus geležinkelio stotyje, vienoje judriausių sostinės vietų, visus metus buvo rengiamos šiuolaikinės dailės parodos, demonstruojamas Džiugo Katino ir Karolio Jankaus ciklas "Dimensija 12" apie iškiliausias Lietuvos asmenybes. Menininkai, bendradarbiaudami su filmų herojais, sukūrė savitus ir įsimenančius Sigito Gedos (1943–2008), Vytauto Landsbergio, Valentino Masalskio, Violetos Urmanavičiūtės – Urmanos, Oskaro Koršunovo, Jono Meko portretus.
"Dimensija 12" autoriai ilgai negalėjo susitikti su nuolat skubančiu Lietuvos Kardinolu, todėl galų gale įgyvendinta bagiamoji projekto dalis – tikras gražiausių metų švenčių stebuklas… Filme apie Audrį Juozą Bačkį galime ne tik iš arčiau pažvelgti į vieną įdomiausių Lietuvos asmenybių, bet ir apmąstyti šalies tūkstantmečio katalikiškąją istorijos patirtį, šiuolaikinio žmogaus ir tikėjimo santykį.
Iki š.m. gruodžio 31 dienos Vilniaus autobusų stoties laukiamojoje salėje pristatoma projekto „Naujas miesto veidas" svečio, šiuo metu Lenkijoje gyvenančio ir kuriančio menininko Jono Zagorsko kūryba. Stoties lankytojai galės susipažinti su J.Zagorsko filmais: „Menininkas skriejantis milžinišku greičiu", „Trumpos pamokos jaunajam menininkui", „Meno taisyklės. Demistifikacija", „Nieko", bei lifto šachtoje išeksponuota fotografijų paroda „Menininkas skriejantis milžinišku greičiu".
Šiais kūriniais autorius siekia išprovokuoti diskusiją visuomenėje ir pažvelgti į menininko būtį ne tik filosofiškai, bet ir su jumoru bei (auto)ironija. Jonas Zagorskas kaip menininkas debiutavo tapydamas, tačiau šiuo metu jis labiau žinomas kaip atlikėjas ir filmų kūrėjas. Menininkas aktyviai dalyvauja visuomenės diskusijose apie šiuolaikinį meną, kuruoja tarptautines parodas, J.Zagorskas yra Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys.
Taip pat visą gruodį Vilniaus geležinkelio stotyje veikia tarptautinė paroda "SOStinės oras". Pagrindinė parodos "SOStinės oras" idėja – skirtingas valstybes atstovaujantys menininkai ekspozicijoje pristatanto savosios šalies sostinę.
Antoin O‘Heocha „Grobis"
Keliaujant į bet kurios pasaulio šalies centrą, lėktuvui leidžiantis, keleiviai visuomet informuojami apie SOStinės orą. Į klausimus, kas jungia ir skiria įvairiausių šalių sostines, kaip mus veikia ir ką lemia sostinių orai, savo kūriniuose parodos kuratoriai pakvietė atsakyti šiuolaikinio meno kūrėjus.
„Oras" – tai simbolinė sąvoka, kuri gali reikšti konkrečios vietos ar tam tikro reiškinio atmosferą, terpę. Oro temperatūros rodikliai primena mums ir nesustabdomai lekiantį laiką, nuolatinę pasaulio kaitą ir nepastovumą. Juk kas gali būti permainingesnio už orą... Parodoje Lenkijos, Airijos, Ukrainos, Estijos, Australijos menininkai pristato tiek socialiai angažuotus kūrinius, tiek nagrinėjančius politines, ekologines problemas, kalbančius apie globalizaciją ir jos pasekmes bei kitus aktualius dabarties pasaulio reiškinius.
Šie projektai užbaigs renginių ciklą „Naujasis miesto veidas", kuris visus 2009 – uosius metus vyko tranzitinėse miesto erdvėse – autobusų ir geležinkelio stotyse.
