Parduoti, bet neperregistruoti automobiliai šildo draudikų, verslininkų ir gal net policininkų kišenes. Sovietmečiu vairuotojai skundėsi, kad pernelyg daug biurokratizmo. Pavyzdžiui, vairuodamas žmonos vardu pirktą automobilį, sutuoktinis privalėjo vežiotis jos leidimą vairuoti, patvirtintą notaro.
Kartu su kapitalizmu į Lietuvą atėjo išgirtoji europietiškoji tvarka. Ir pas mus panaikinti beprasmiški įgaliojimai, irgi leista vairuoti svetimą automobilį, vietoj įgaliojimo iš jo savininko gavus mašinos registracijos pažymėjimą.
Kai kuriems automobilistams tokia tvarka taip patiko, jog net parduodami mašiną jie pradėjo masiškai užmiršti perregistruoti transporto priemonę pirkėjo vardu. Kai kurie jų, kaip telšiškis Vitoldas Žemaitis (vardas ir pavardė pakeisti), dabar dėl to graudžia nagus.
Pardavė nevažiuojančią mašiną
Kaip ir tūkstančiai tautiečių, telšiškis Vitoldas Žemaitis nutarė kilti ieškoti laimės į užsienį. Prieš penkerius metus jis paliko žmoną, du nepilnamečius vaikus ir išskrido į Airiją.
Prieš išvykdamas Vitoldas suskubo atsikratyti nebereikalingų daiktų, tarp kurių buvo senas, sugedęs lengvasis automobilis „Opel Kadett“. Sulūžusią mašiną už simbolinę kainą sutiko nupirkti pažįstamas, pavarde Šarapovas.
Pernai pavasarį V. Žemaitis netikėtai gavo šaukimą į Telšių rajono apylinkės teismą. Atplėšęs voką pamatė, kad Transporto priemonių draudikų biuras iš jo reikalauja atlyginti net 20 830 litų žalą, kurią avarijos metu padarė kažkoks negirdėtas nematytas Klaidas B.
Atsakovas perskaitė, kad 2005-ųjų birželio 5-ąją tas Klaidas B., iš šalutinio kelio sukdamas į plentą Telšiai–Seda, nepraleido pagrindiniu keliu lėkusio automobilio „Mercedes-Benz 300“ ir abi mašinos susidūrė.
Nepažįstamasis Klaidas vairavo neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, negana to, dar ir smarkiai girtas. Avarijoje jis žuvo, o „Mercedes‘o“ vairuotojas Rimas R. rimtesnių sužalojimų išvengė, bet dėl sudaužytos mašinos patyrė 20 830 litų nuostolį. Jį atlyginęs Transporto priemonių draudikų biuras regreso tvarka ieškinį pateikė V. Žemaičiui. Tik tada Vitoldas suprato, jog Klaidas B. pridarė nuostolių ir užsimušė tuo pačiu „Opel Kadett‘u“, kurį kadaise jis pardavė Šarapovui!
Draudikams rūpi tik pinigai
„Kodėl aš privalau atsakyti, kad kažkoks man nepažįstamas „kelių erelis“, ne iš manęs pirkęs ir nepasirūpinęs apdrausti savo automobilį, girtas pridarė nuostolių?“ – teisme ieškinio purtėsi V. Žemaitis.
Ieškovo advokatas paaiškino, kad jam visai nerūpi, kas kam ir kiek kartų automobilį perpardavė. Svarbiausia, kad valstybės („Regitros“) duomenų bazėje to „Opel‘io“ savininku tebėra įrašytas būtent V. Žemaitis, taigi jis ir privaląs už savo daiktą atsakyti. Ir ne šiaip eilinį daiktą. Pasak įstatymų, automobilis – didesnio pavojaus šaltinis, todėl įstatymas įpareigoja juo rūpintis atsakingiau nei bet kokia kita preke.
„Akistatos“ kalbinti advokatai dėl šios problemos nuomones reiškė gana atsargiai. Žinomas Šiaulių advokatas Evaldas Onaitis kalbėjo, jog Civilinis kodeksas įpareigoja žalą atlyginti tą, kuris ją padarė. Tačiau įstatymai, kuriais vadovaujasi draudimo kompanijos, įpareigoja transporto priemonės savininką rūpintis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, net jei jos savininkas transporto priemonę perduoda naudotis kitam.
Nukentėjusių pardavėjų – gausybė
V. Žemaitis teisme pabrėžė, jog Klaidas B. avariją padarė girtas, todėl net jei mašina būtų buvusi apdrausta privalomuoju draudimu, draudimo įmonė nebūtų atlyginusi „Mercedes‘o“ savininkui nuostolių. Tačiau ieškovas į diskusijas nesileido – girdi, didesnio pavojaus šaltinis registruotas tavo vardu – tu ir mokėk.
Telšių rajono teismas buvo priėmęs kompromisinį sprendimą – Transporto priemonių draudikų biurui priteisė apie 5000 litų. Tačiau tokia suma ieškovo netenkino, jis padavė apeliaciją ir laimėjo – šiemet sausį Šiaulių apygardos teismas V. Žemaičiui priteisė visą reikalaujamą 20 830 litų sumą bei dar kone 1300 litų bylinėjimosi išlaidų. Užsispyręs V. Žemaitis nemoka, o pasisamdęs advokatę ruošiasi Vyriausiajam administraciniam teismui.
Deja, Vitoldas – ne vienintelis, pakliuvęs į bėdą dėl netinkamai parduotos mašinos. Į žurnalistus neseniai su labai panašiomis bėdomis kreipėsi net dvi šeimos iš skirtingų šalies miestų. Viena jų už 200 litų pardavė sunkiai beužsivedantį automobilį „Ford Sierra“, kita už 500 litų atsikratė surūdijusia „Honda“.
Abiejų mašinų pardavėjai su pirkėjais susitarė kitą dieną susitikti, nuvykti į „Regitrą“ ir užregistruoti sandorį. Tačiau pirkėjai nebepasirodė. Tikėtina, kad už simbolinę kainą pirkę automobilius vyrukai gailėjo, o gal neturėjo dar mažiausiai pusšimčio litų, kuriuos „Regitroje“ reiktų sumokėti už dokumentų registraciją.
Koks policijos interesas?
Nesulaukę pasirodant pirkėjų, tiek „Ford Sierros“, tiek „Hondos“ savininkai vieni nuvyko į „Regitrą“, pareiškė pardavę mašinas ir paprašė jas „nuimti nuo įskaitos“. Tai padarę žmonės manė jau užbaigę visus juos liečiančius formalumus.
Pasirodo, nė velnio. Maždaug po metų abu gavo pranešimus iš saugomų automobilių stovėjimo aikštelių, kad esantys skolingi. Vienas – 7000 litų, o kitas – net 12 500 litų!
Pasirodo, pusvelčiui įsigiję senas mašinas, jaunieji vairuotojai jų visai nebrangino. Netrukus jie policijai įkliuvo vairuodami išgėrę, viršiję greitį, neturėdami privalomo vairuotojų draudimo. Tad abiejų mašinos buvo nugabentos į saugomas stovėjimo aikšteles, o nuo tada kas parą ėmė kapsėti po 20 litų už saugojimą. Tikėtina, tyčia palaukę, kol „prilašės“ apvalios sumos, aikštelių savininkai pretenzijas pareiškė tiems automobilių savininkams, kurių pavardės iki tos dienos figūravo „Regitros“ duomenų bazėje.
Labai gali būti, kad už saugomų stovėjimo aikštelių verslo kyšo policininkų interesų ausys. Žmonės „Akistatai“ vis skundžiasi, kad policijos patruliai, kelyje sustabdę ir sulaikę išgėrusį vairuotoją, jo mašiną skuba nugabenti į saugomą stovėjimo aikštelę – net kai yra kam ja pasirūpinti.
Pareigūnai prašymams buvo kurti
Linksmai pavakarojęs pas bičiulį, Petras N. sėdo už vairo, kad parvažiuotų į namus tame pačiame Šiaulių rajono kaime. Bet nelabasis ėmė ir iškrėtė pokštą – vos išsukęs iš kiemo, čia pat gatvėje Petras N. trinktelėjo į kitą automobilį.
Nori nenori teko kviesti policiją. Išmatavę gatvę, susidūrimo vietą, policininkai per raciją ėmė kviesti sunkvežimį su gerve, kad kaltininko automobilis būtų nugabentas į saugomą stovėjimo aikštelę. Petras N. ėmė prašyti leisti išsikviesti sūnų ar kaimyną – juk visi šalia.
Tačiau pareigūnai nesileido į kalbas, kaltininkui piktai įsakė sėsti į jų automobilį ir tylėti. Skaudančia širdim Petras N. pro policijos mašinos langą stebėjo, kaip jo automobilis buvo užvilktas į sunkvežimiuko kėbulą ir išvežtas į aikštelę.
Sulaukus bausmės už avariją, Petrui N. buvo pasiūlyta už mašinos saugojimą užmokėti jau susikaupusius kelis šimtus litų. Jis užsispyrė nemokėsiąs už paslaugą, kurios visai neprašė, kuri jam esanti primesta, ir kreipėsi į vieną garsiausių Šiauliuose advokatų kontorą „Onaitis ir partneriai“.
Tačiau advokatai sąžiningai paaiškino, jog laimėti beveik neįmanoma. Mašina savininkui nebus grąžinta, kol neįsiteisės galutinis teismo sprendimas, o bylinėjimasis užtruks mažiausiai 9 mėnesius ar net visus metus.
Nusispjovęs Petras N. nuvežė aikštelės budėtojui keletą reikalaujamų šimtinių ir automobilį atsiėmė.
Sigitas STASAITIS
