Britanijos ir JAV pilietybę turintis mokslininkas Johnas O'Keefe'as (Džonas O'Kifas) ir sutuoktiniai iš Norvegijos – May-Britt (Mei Brit) bei Edvardas (Edvardas) Moseriai (Moseriai) pirmadienį pelnė 2014 metų Nobelio medicinos ir fiziologijos premiją už ląstelių, atsakingų už erdvinio orientavimosi mechanizmą smegenyse, atradimą, pranešė žiuri.
Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute pirmadienį paskelbė, jog šių mokslininkų atrastas „vidinis GPS (pasaulinė vietos nustatymo sistema)“ padėjo paaiškinti, kaip smegenys sukuria „mus supančios erdvės žemėlapį ir kaip mes sugebame rasti kelią sudėtingoje aplinkoje“.
Žiuri pažymėjo, kad šie darbai iš esmės pakeitė supratimą, kaip smegenyse sąveikauja specializuotų ląstelių grupės.
Ji pridūrė, kad vietos ir navigacijos problema šimtmečius nedavė ramybės filosofams ir buvo pagrindinė problema, kurią mėgino spręsti vokiečių mąstytojas Immanuelis Kantas (Imanuelis Kantas).
„Šie atradimai ... išsprendė problemą, kuri šimtmečius rūpėjo filosofams ir mokslininkams“, – sakoma instituto pranešime, kuriuo informuojama apie paskirtą premiją, įskaitant 8 mln. Švedijos kronų (apie 3,04 mln. litų) piniginę jos dalį.
Pusė šios sumos atiteks J.O'Keefe'ui, o kita – sutuoktiniams Moseriams, kurie yra tik penktoji kada nors Nobelio premiją kartu pelniusi pora.
Tarp ankstesnių buvo garsieji radioaktyvumo tyrėjai – prancūzas Pierre'as Curie (Pjeras Kiuri) ir lenkė Maria Sklodowska-Curie (Marija Sklodovska-Kiuri).
75 metų J.O'Keefe'as vadovauja Seinsburry (Seinsberio) – „Welcome“ nervinių tinklų ir elgsenos centrui prie Londono universitetinio koledžo. Moseriai dirba mokslinių tyrimų institute Norvegijos mieste Trondheime.
J.O'Keefe'as pirmąją šios sistemos dalį atrado 1971 metais, aptikęs tam tikro tipo nervinių ląstelių smegenų srityje, vadinamoje hipokampu, kurios visuomet aktyvuodavosi, kai tiriamoje žiurkė atsidurdavo tam tikroje patalpos vietoje.
Buvo nustatyta, kad žiurkės smegenyse susidaro savotiškas patalpos žemėlapis..
2005 metais, praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams, sutuoktiniai May-Britt ir Edvardas Moseriai, dirbę Trondheime įsikūrusiame Norvegijos mokslo ir technologijos universitete, atrado kitokio tipo neuronus, sukuriančius koordinačių sistemą, leidžiančią tiksliai pasirinkti kelią, nurodė Nobelio komitetas.
51 metų May-Britt Moser sakė Nobelio fondui, kad buvo „sukrėsta“ šios žinios ir kad jos metais vyresniam vyrui tai dar nežinoma, nes jis skrenda lėktuvu į Miuncheną, kur Maxo Plancko (Makso Planko) institute turi pristatyti jų tyrimą.
„Turime tą pačią viziją; mums itin patinka suprasti – ir darome tai kalbėdamiesi vienas su kitu, kalbėdamiesi su kitais žmonėmis, taip pat mėgindami atsakyti į mums rūpimus klausimus geriausiai, kaip galime išmąstyti“, – aiškino ji.
„Ir galime apie tai diskutuoti iškart, kai aplanko kokia nors idėja, užuot planavus susitikimą po 2–3 savaičių. Tai nepaprastai svarbu“, – sakė jie ir pridūrė, kad jie yra susituokę jau 30 metų.
„Tai tokia didelė garbė visiems mums ir visiems žmonėms, kurie dirbo su mumis ir rėmė mus, - sakė ji. – Mes tęsime darbą ir galbūt ateityje padarysime dar didesnių atradimų.“
Žiuri pranešime nurodoma, kad smegenų erdvinio orientavimosi sistemos tyrimai gali „padėti mums suprasti mechanizmą, lemiantį niokojantį erdvinės atminties praradimą“, pasireiškiantį žmonėms, sergantiems Alzheimerio (Alcheimerio) liga.
Šie atradimai taip pat atvėrė kelią naujai pažvelgti į mąstymo procesus, tokius kaip atmintis, mąstymas ir planavimas.
Britanijos Oksfordo universiteto neurofiziologijos profesorius Andrew Kingas (Endrius Kingas) savo komentare pažymėjo, kad J.O'Keefe'o darbai „sukėlė revoliuciją mūsų supratime“.
„Šis darbas, taip pat atliktas May-Britt ir Edvard Moserių, taip pat pabrėžia gyvūnų elektrofiziologinių tyrimų svarbą atskleidžiant svarbių įžvalgų apie smegenų veiklą“, – rašo jis.
J.O'Keefe'as gimė 1939 metais. May-Britt Moser gimė 1963-aisiais, o jos vyras – 1962-aisiais.
Premija medicinos srityje atvėrė šių metų Nobelio apdovanojimų savaitės sezoną.
Praėjusiais metais Nobelio medicinos premija už svarbius tyrimus, padedančius suprasti, kaip baltymai ir kitos medžiagos yra transportuojamos ląstelių viduje, atiteko dviem amerikiečiams biologams – Jamesui Rothmanui (Džeimsui Rotmanui) bei Randy Schekmanui (Rendžiui Šekmanui) ir Vokietijoje gimusiam tyrėjui Thomui Suedhofui (Tomui Ziudhofui).
Šiųmetė premija trims mokslininkams bus įteikta gruodžio 10 dieną per Stokholme įvyksiančią iškilmingą apdovanojimų įteikimo ceremoniją.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
