Balandžio 3 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje apdovanoti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai, pranešė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Baigiamajame ture, vakar vykusiame Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre, buvo pristatyta 19 darbų, iš kurių mokslininkų komisija atrinko keturis geriausius. Nacionalinio etapo nugalėtojai atstovaus Lietuvai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse, rugsėjo 17–22 dienomis vyksiančiame Milane (Italija).
Konkurso pirmosios vietos laimėtojais paskelbti:
Palangos senosios gimnazijos mokiniai Gabrielė Bumbulytė ir Lukas Petreikis už darbą „Aruodinio straubliuko (Sitophilus granarius L.) elgesio modifikacija, panaudojant natūralius augalinius ekstraktus ir fizikinius veiksnius“ (darbo vadovė Danguolė Baranauskienė). Darbo tikslas – įvertinti aruodinio straubliuko, vieno dažniausiai sutinkamų sandėliuojamų grūdinių kultūrų kenkėjų Lietuvoje, gadinančio varpinių kultūrų grūdus, miltus, sėlenas, elgsenos pokyčius, indukuojamus natūralių cheminių ir fizinių veiksnių. Po ne vienus metus trukusio tiriamojo darbo jaunieji mokslininkai sukūrė takelių metodą, leidžiantį stebėti ir įvertinti vabalų elgseną, ir pristatė aruodinių straubliukų elgesio tyrimą bei unikalų jų kontrolės metodą naudojant augalų ekstraktus.
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos abiturientai Pijus Žagrakalys ir Simonas Pranys už darbą „Žemo dažnio virpesių įtaka sėklų dygimui ir augalo vegetacijai“ (darbo vadovė Valentina Rakužienė). Darbe nagrinėjama žemo dažnio garsinių virpesių įtaka augalų sėklų dygimo dinamikai bei augalo ankstyvajai vegetacijai. Augalų fenologinėms fazėms ir su tuo susijusiam jų produktyvumui didelę įtaką turi vegetacijos pradžia, sėjos ar sodinimo laikas. Nuo 2013 m. atliekamu tyrimu gimnazistai įrodė, kad žemu dažniu prieš daiginimą paveiktos sėklos greičiau sudyksta, iš tokių sėklų ankstyvosios vegetacijos metu užauginama daugiau žaliosios masės. Šis tyrimas gali padėti žemdirbystės versle, nes leidžia pagreitinti sėklų sudygimą ir taip sutrumpinti produkto augimą. Tai ypač aktualu auginant augalus, kurių dygimo metas sutampa su nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis.
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos abiturientai Ligija Andrijauskaitė ir Karolis Šikšnys už darbą „Žemo ir aukšto dažnio akustinių bangų poveikis mikromicetų struktūrai ir mikotoksinams“ (darbo vadovė Valentina Rakužienė). Jaunieji mokslininkai savo darbe tyrė labiausiai aplinkoje paplitusius pelėsius ir kokią įtaką jų susidarymui, augimui bei išskiriamų mikotoksinų kiekiui turi išorės veiksniai – įvairūs paviršiai, pelėsio paveikimas skirtingo dažnio bangomis, apšvietimas skirtingo spektro šviesa. L. Andrijauskaitė ir K. Šikšnys mano, kad jų tyrimo rezultatai gali būti pritaikomi diegiant ventiliacijos sistemas bei kondicionierius, nes šiose vietose sunku išnaikinti pelėsį cheminiais būdais, todėl, pavyzdžiui, būtų galima pritaikyti žemo ir aukšto dažnio akustinius virpesius jų augimo stabdymui bei metabolitų kiekio mažinimui.
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos gimnazistė Greta Patkauskaitė už darbą „Kaštoninių keršasparnių (Cameraria ohridella) atbaidymas / naikinimas kvapiąja pelargonija (Pelargonium odoratissimum)“ (darbo vadovė Valentina Rakužienė). Darbo tikslas – ištirti, koks kvapiosios pelargonijos poveikis kaštoniniams keršasparniams. Šie į kandis panašūs drugiai augalams tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje pridaro daug žalos: labai pažeidžiami lapai, mažėja sėklų svoris, fotosintezės produktų sandėliavimo talpa, reprodukcijos tikimybė. Tyrimu nustatyta, kad kaštonų lapai, paveikti kvapiosios pelargonijos ištrauka, yra mažiau pažeidžiami kaštononių keršasparnių ir yra žalesni nei nepaveikti ja. Taip pat, kad ištraukos veiksmingumas priklauso nuo ištraukos koncentracijos: kuo koncentracija didesnė – tuo ji efektyvesnė ir geriau atbaido kenkėjus.
Šiemet ESJMK nacionaliniam etapui darbus pateikė 100 mokinių iš įvairių Lietuvos mokyklų. Konkurso metu buvo vertinamas pateikto darbo originalumas, moksliškumas, profesionalumas ir kruopštumas, tyrimo metodikos naujumas, savarankiškumas, darbo tęstinumas, darbo vizualinis pateikimas bei gebėjimas darbo tema diskutuoti su komisijos nariais. Nuo 1989 m Europos Komisijos organizuojamo ES jaunųjų mokslininkų konkurso tikslas – skatinti mokinius kurti mokslines idėjas, formuoti mokslinio mąstymo, tiriamojo darbo įgūdžius. Jame gali dalyvauti 14–20 metų amžiaus jaunieji mokslininkai.
Lietuvos mokiniai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse dalyvauja nuo 1997 m. ir pastaraisiais metais pasiekia ypač gerų rezultatų. Praėjusiais metais Varšuvoje vykusiame konkurse Lietuvos atstovas Matas Navickas pelnė trečiąją vietą, Violetai Kalašinskaitei ir Monikai Orlovaitei skirtas specialusis Europos patentų biuro prizas. 2013 m. konkurso specialusis prizas skirtas Evaldui Misiukevičiui, o 2011 m. Helsinkyje vykusiame konkurse Povilas Kavaliauskas už mokslinį darbą apie musių pernešamas ligas tapo absoliučiai geriausiu ES jaunuoju mokslininku. Iš viso Lietuvos atstovai yra pelnę 14 apdovanojimų, sakoma pranešime.
