Darbdaviai neturi nuomonės apie kai kurių aukštųjų mokyklų absolventų kvalifikaciją, kai kuriuos universitetus baigę studentai sunkiau randa darbą, rodo paskelbti Lietuvos švietimo įstaigų reitingai.
Viešosios įstaigos „Žurnalistinių tyrimų ir konsultacijų grupė“ parengtame žurnale „Reitingai“ pateikti 2014 metų Lietuvos gimnazijų, universitetų bei kolegijų reitingai.
Vertinant aukštąsias mokyklas, išskirti valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai bei kolegijos.
Pirmąją vietą šalies gimnazijų reitinge užėmė Vilniaus Licėjus, antrąją - Kauno technologijos universiteto gimnazija, trečiąją - Vilniaus Jėzuitų gimnazija. Ketvirtąja vieta reitinge įvertinti Vilniaus Žirmūnų gimnazija, penktąja - Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija.
Universitetų reitinge pirmoje vietoje atsidūrė Vilniaus universitetas, antroje - Kauno technologijos, trečiojoje - Vytauto Didžiojo, ketvirtoje - Lietuvos Sveikatos mokslų, penktoje - Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Nevalstybinių universitetų kategorijoje išskirti ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, kuriam skirta pirmoji reitingo vieta, antroje vietoje atsidūrė LCC Tarptautinis universitetas. Keturi nevalstybiniai universitetai dalijasi trečiąja vieta. Tai - Europos Humanitarinis universitetas, Vilniaus universiteto Tarptautinė verslo mokykla, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Balstogės universiteto filialo Ekonomikos informatikos fakultetas.
Geriausių valstybinių kolegijų penketuko pirmoje vietoje atsidūrė Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, antroje - Vilniaus kolegija, trečia reitinge - Kauno kolegija, ketvirta - Šiaulių valstybinė kolegija, penktoje - Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija.
Tarp penkių geriausių nevalstybinių kolegijų - Vilniaus verslo kolegija, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, Socialinių mokslų kolegija, Vilniaus kooperacijos kolegija bei Vilniaus dizaino kolegija.
Kaip teigė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas, kuriant vertinimo metodiką buvo apklausti visi aukštųjų mokyklų rektoriai, daugumos kolegijų vadovai, reprezentatyvią 2600 studentų apklausą atlikti padėjo Lietuvos studentų sąjunga.
Jis tvirtino, kad prieš sudarant reitingus buvo sulaukta ir skeptiškų pastabų, esą jie nėra reikalingi. Tačiau vertinant tai, kiek Lietuvoje yra septintokų ir aštuntokų bei jų tėvų, abiturientų ir jų tėvų, mokyklų pedagogų, aukštųjų mokyklų dėstytojų bei studentų, reitingai aktualūs keliems šimtams tūkstančių piliečių.
Anot jo, objektyvios ir nešališkos informacijos internete rasti praktiškai neįmanoma, o jei ji ir randama, apdoroti ir palyginti ją yra labai sudėtinga.
„(...) Lietuvos jaunuoliai ir jų tėvai neturėtų jokio supratimo, kaip skirtingas aukštąsias mokyklas vertina darbdaviai. Nesužinotumėme, kur darbdaviai siūlo įstoti savo vaikams ir giminaičiams, studentai, jaunuoliai nesužinotų, kurios aukštosios mokyklos parengia daugiausiai bedarbių (...). Jei nerengtumėme reitingų nesužinotumėme, ką apie aukštąsias mokyklas mano jų studentai“, - sakė G.Sarafinas.
Jonė Kučinskaitė, žurnalo „Reitingai“ Reitingavimo projektų skyriaus vadovė, tvirtino, kad sudarant gimnazijų reitingus buvo vertinama gimnazistų sėkmė stojant pagal pirmąjį pageidavimą į universitetus, taip pat stojimas į užsienio universitetus, valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
Buvo žiūrima ir į tai, kiek konkrečios gimnazijos abiturientų gavo vieną, du, tris keturis ar penkis šimtukus valstybiniuose brandos egzaminuose.
Reitinguose taip pat atsispindi, kaip kurios gimnazijos abiturientai išlaikė konkrečius valstybinius egzaminus, pavyzdžiui, lietuvių kalbos, matematikos ir t.t.
Pasak J.Kučinskaitės, net geriausios šalies gimnazijos nesurinko 100 vertinimo balų (geriausiai įvertintas Vilniaus licėjus surinko 88 balus), vadinasi, kai kurios kitos gimnazijos bent pagal vieną iš 16 kriterijų buvo geresnės, nei atsidūrusios reitingų viršuje.
Atsižvelgus į kai kurių gimnazijų vadovų siūlymus, kitąmet ketinama įvesti dar vieną kriterijų - atskirti, kurios gimnazijos vykdo moksleivių atranką egzaminais.
Kaip teigė J.Kučinskaitė, vertinant šalies universitetus, buvo atsižvelgta į vadinamąjį moksliškumą, t.y. kiek universitetas sukuria mokslo ir meno produkcijos bei keliose kryptyse jie turi teisę ruošti doktorantus.
„Yra universitetų, kurie turi net keliasdešimt bakalauro ar magistro programų, bet neturi doktorantūros programų. Universitetas yra mokslo institucija, tad svarbiausia jam turėtų būti visos trys pakopos“, - sakė ji.
Vertinant privačius universitetus, reitingų sudarytojai didžiausią dėmesį skyrė į darbdavių vertinimus, kiek jų manymu universitetų absolventų žinios ir gebėjimai atitinka jų įmonės poreikius.
Geriausiai darbdavių poreikius atitiko Vilniaus, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetų absolventų žinios. Prasčiausiai darbdavių poreikius atitinka humanitarinių mokslų atstovai, baigę Vilniaus dailės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijas, taip pat Lietuvos sporto universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventai.
Reitinge atsispindi ir tai, kad dėl kai kurių valstybinių universitetų, daugiausia - Mykolo Romerio, Aleksandro Stulginskio, Šiaulių - absolventų žinių darbdavai neturėjo nuomonės.
Tyrime surinkti duomenys taip pat parodė, kad tarp sunkiausiai darbą per 9 mėnesius po studijų randančių studentų - Vytauto Didžiojo, Lietuvos sporto bei Šiaulių universitetai.
Iš valstybinių kolegijų geriausi darbdavių vertinimai dėl buvusių studentų žinių atiteko Vilniaus ir Kauno kolegijoms. Nevalstybinių kolegijų lyderiai pagal studentų žinių ir gebėjimų aktualumą - Vilniaus verslo, Vilniaus kooperacijos ir Vilniaus dizaino kolegijos.
Pateikti ir tarptautiniai Lietuvos universitetų reitingai.
Pagal tarptautinį QS pasaulio universitetų reitingą, Vilniaus universitetas atsidūrė 601-650 vietoje, Kauno technologijos bei Vytauto Didžiojo universitetai reitinguoti tarp 701 ir žemesnes vietas turinčių pasaulio universitetų.
Pagal agentūros „Scimago“ reitingą, vienintelis į pasaulio universitetų tūkstantuką patenka Vilniaus universitetas, kuriam skirta 929 vieta.
Šalies gimnazijos buvo įvertintos pagal 16 kriterijų, universitetai - pagal 60, kolegijos - pagal 50 kriterijų.
Antrasis žurnalo „Reitingai“ numeris išeis šių metų gruodį, jame bus vertinamos ne tik pačios aukštosios mokyklos, bet ir jų studijų programos.
