Paminklo ir aikštės idėjos autoriai – skulptorius Gediminas Piekuras ir architektai Gediminas Antanas Sakalis ir Algirdas Rasimavičius – siekė išraiškingai ir kontekstualiai įprasminti dr. Jono Basanavičiaus asmenybę, charakterį, jo ryžtą, valią ir dvasingumą, ano meto politines peripetijas, todėl pasirinko tam laikmečiui būdingą klasikinį portretinį figūrinį sprendimą su stipriu vidiniu judesiu.
„Turint minty trumpą laiką ir tai, ką pavyko padaryti – milžiniškas žingsnis. Noriu pasidžiaugti, kad autorius rado būdą, jog pati medžiaga kalbėtų. Rasta plastikos kalba ir juntama metalo forma, kuri neprieštarauja regimajai realybei, čia nėra imitacijos,“ – apie tarpinį skulptūros modelį kalbėjo Ekspertų komisijos pirmininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, skulptorius prof. Gediminas Karalius.
Šiame etape pateiktas paminklo Jonui Basanavičiui darbinis modelis – dinamiška skulptūra, užkelta ne ant apvalaus, o stačiakampio pjedestalo. Paminklas bus nedidelis (iki 3 m), bet svarbus istorinis ir architektūrinis akcentas. Aplink skulptūrą sukurta erdvė leis žmonėms iš arti apžiūrėti figūros plastinę raišką, gyvai judėti apie skulptūrą. Aptarimo metu skulptoriai ir architektai svarstė, kad skulptūra galėtų būti ir didesnė nei 3 metrų.
Komisijos narys, kaunietis skulptorius Stasys Žirgulis pabrėžė, kad pateiktas darbinis skulptūros modelis įdomus savo plastiniu sprendimu, organizuota plastine maniera: „Manau turėsime naują, semantine prasme tinkantį paminklą šioje vietoje“. – sakė skulptorius.
Paminklo vieta parinkta apgalvojus daugelį veiksnių. Paminklas vienam iškiliausių Lietuvos veikėjų – dr. Jonui Basanavičiui – stovės ypatingos svarbos istorinėje Vilniaus erdvėje, priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 m. posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas. Paminklas bus aiškiai matomas iš tolo ateinant greta esančiomis gatvėmis – Didžiosios, Etmonų, Šv. Kazimiero, Aušros Vartų, Subačiaus ir Pasažo skersgatviu. Paminklo reprezentacinė ašis orientuota į gausiausią žmonių srautą surenkančią – Didžiąją gatvę. Sutvarkius aikštę priešais Filharmoniją, vietoje buvusios automobilių statymo aikštelės bus sukurta nauja viešoji erdvė Senamiestyje.
Planuojama, kad paminklas ir aikštė bus pastatyti 2018-aisiais, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais, per Tautos patriarcho gimtadienį, kuris švenčiamas lapkričio 23 dieną.
Šiuo metu rengiamas aikštės prieš Filharmoniją sutvarkymo techninis projektas. Planuojama pakeisti aikštės dangą, įrengti modernų apšvietimą, pasodinti želdinių ir įrengti mažosios architektūros elementus (suoliukus ir kt.). Atsižvelgus į architektų Vytauto Misevičius ir Algimantas Mačiulio, Kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Nasvyčio pastebėjimus dėl aikštės ir skulptūros sprendinių vieningumo, betarpiško ryšio su besilankančiais aikštėje, autoriams dar reiks paieškoti geresnių sprendinių. Ekspertai pasitarime sutarė, kad kūrybinis kolektyvas toliau tęs darbus.
Aikštę priešais dabartinę Filharmoniją planuojama sutvarkyti iki kitų metų rudens. Skaičiuojama, kad paminklo nuliejimas ir pastatymas kainuos apie 100 tūkstančių eurų, aikštės sutvarkymas – apie 300 tūkstančių eurų.