Anot EBPO skelbiamos statistikos, Lietuvoje tik 0,4 proc. gyventojų per savaitę dirba 60 arba daugiau valandų savo darbovietėje. Lietuvą lenkia net Latvija ir Estija su atitinkamai 1,4 ir 1,5 proc. rezultatu. Iš Europos šalių, skaičiuojama, kad daugiausiai viršvalandžių dirba graikai (11,2 proc.), islandai (7,3 proc.), belgai ir lenkai (5,4 proc.). Vidutiniškai EBPO narėse 5,6 proc. gyventojų dirba 60 arba daugiau valandų per savaitę.
Tačiau, jeigu pažiūrėtume išdirbtą vidutinį valandų skaičių per metus, matytume, kad Lietuva net pakyla virš EBPO vidutinio rodiklio (1766 valandos) ir atsiduria 11–oje vietoje su 1860 vidutiniškai per metus išdirbtomis valandomis. Lietuvą lenkia latviai ir lenkai su atitinkamai išdirbtomis 1903 valandomis ir 1963 valandomis.
Dirbti daugiau neleidžia Darbo kodeksas
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad pagrindinė priežastis, kodėl pagal statistiką atrodo, kad lietuviai nedirba daugiau nei 60 valandų – Darbo kodeksas. Tą pamini ir SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
Darbo kodekse numatyta, kad normali darbo norma – 40 valandų per savaitę, o maksimali – 48 valandos, kai darbdavys užmoka 8 valandas viršvalandžių. Tiesa, jei darbovietėje turima papildomų susitarimų, galima dirbti ir 12 valandų per dieną – 60 valandų per savaitę.
Tačiau įtariama, kad gali būti, jog lietuviai ir dirba viršvalandžius, tačiau šie yra neįrašomi.
„Greičiausiai, kad tame techniniame ribojime priežastis, lietuviai dirba, bet valandos nesiskaičiuoja. Gali būti pakankamai dažnu atveju, kad dirbama, bet neįrašo, ypatingai, kai žmonės du darbus turi. Gali būti, kad daugiau dirba, bet neįrašoma. Plius į šią statistiką sunkiai patenka verslo liudijimo turėtojai, nes dabar jau uždraudė statybininkams verslo pažymas turėti, bet anksčiau dauguma statybininkų su patentais dirbdavo ir jų darbo valandos net nebūdavo skaičiuojamos. Tai iškreipia statistiką“, – nurodė M. Dubnikovas.
Be to, paaiškinama, kad kartais viršvalandžiai žmogui yra kompensuojami ar laisva diena ar dar kuo, bet jie tiesiog nėra registruojami. Pasak jo, kitose šalyse dėl kitokio Darbo kodekso ir kitokios liudijimų sistemos, daugiau darbo patenka į apskaitą.
„Pavyzdžiui, žmogus, kuris užsiima prekyba, ar statyba, ar vertimu. Niekas nesuskaičiuoja, kiek jis valandų išdirbo, nes čia kita veiklos forma, ne su darbo sutartimi, o su verslo leidimu. Kad ir 20 valandų išdirbtų. Tad gali būti, kad pas mus į statistiką patenka tik tie žmonės, kurie dirba su darbo sutartimi, o ten apribojama darbo valandos. Dėl to natūraliai išeina, kad daugiau valandų nedirbame“, – sakė jis.
Analitikas T. Povilauskas prideda, kad kitose šalyse Darbo kodeksai gali būti daug platesni ir lankstesni. Be to, dažniausiai kitose šalyse atvykę imigrantai dirba daugiau nei 12 val. per dieną. Pavyzdžiui, atvykėliai Didžiojoje Britanijoje. Tačiau Lietuvoje atvykėlių dalis dar labai maža.
Bet kodėl gi bendroje statistikoje lietuviai atrodo daug darbštesni nei viršvalandžių? M. Dubnikovas spėja, kad vis tik Lietuvoje žmonės neretai turi du darbus, kuriuos dirba, dirba bendrai tas valandas, bet nedirba viršvalandžių.
„Kitose šalyse gali būti, kad žmogus turi vieną darbą ir dirba viršvalandžius, bet bendrą darbo valandų skaičių vertinant išeina, kad Lietuvoje žmogus dirba daugiau. Atrodo logiška taip“, – svarsto M. Dubnikovas.
Paklaustas, ar turėtų būti skaičiuojamos išdirbtos valandos ir su verslo liudijimais, M. Dubnikovas atsakė, kad darbo valandų skaičiavimas, vargubau, ar sukurtų didesnę pridėtinę vertę, tai būtų tik papildomas žmonių apkrovimas.
„Reikėtų diskutuoti apie tai, ar tai apskritai tinkamos verslo formos, kurios slepia kartais ir tam tikrą dalį šešėlinio darbo. Tai jei su darbo sutartimi, galėtume apie didesnes „Sodros“ ir biudžeto pajamas, skaidresnę sistemą bei daugiau tikslesnių duomenų kalbėti“, – sakė jis.
