Šį antradienį, sausio 26 d., nuo 18 val., alternatyvaus savišvietos tinklas Laisvasis universitetas (LUNI) Vilniuje kviečia visus į „Sattos“ klube vyksiančią antrąją Karolio Klimkos paskaitą iš ciklo „Celibato kultūra“. Praeitą kartą K. Klimka, pristatydamas celibato fenomeną, kalbėjo apie jį pačiais įvairiausiais rakursais ir įrodė, jog celibatas yra ne tik susilaikymas nuo seksualinių santykių Dangaus Karalystės vardan, bet ir reiškinys, plintantis įvairiose visuomeninės veiklos srityse ir virstantis celibato kultūra – susilaikymu nuo pačių įvairiausių malonumų.
Nors mūsų visuomenėje pastaruoju metu itin akcentuojamas seksualumas, ypač žiniasklaidos pastangomis, tačiau lektorius teigia, jog Lietuva yra pati tikriausia celibato kultūros šalis.
K.Klimka yra publicistas ir vertėjas, studijavęs visuotinę literatūrą ir literatūros teoriją Vilniaus universitete, dėstęs „Populiariosios kultūros įvadą“ Europos humanitariniame universitete, pastaraisiais metais užsiimantis kultūrinio pilietiškumo, ekonomikos, moralės, pornografijos ir cenzūros tyrimais.
Antrojoje ciklo paskaitoje bus kalbama apie celibato ir vartojimo, celibato ir ekonomikos sąsajas. Lektoriaus nuomone, ekonominė celibato esmė – „neproduktyvaus išlaidavimo“ draudimas. Argumentas, kad viskas, kas susiję su seksualinių poreikių tenkinimu, yra „nebūtina“, t.y. nereikalinga prabanga, „liuksas“, turi senas šaknis. XIII a. krikščioniškoje teologijoje terminas „luxuria“ žymi „nusikaltimus prigimčiai“, tokius kaip masturbacija, arba seksas su savimi. Onanizmą smerkdami kaip neleistiną prabangą, arba „išlaidavimą“, teologai rėmėsi samprata, kad sperma yra šventas daiktas. Tamsiųjų amžių kalboje „neproduktyvios išlaidos“ yra kitas sekso vardas. „Neproduktyvūs“ vartotojai buvo kaltinami nenatūralia orientacija. Esą jie neteisinga linkme nukreipia brangius išteklius ir mažina ekonomikos pajėgumą aprūpinti daugumą vartotojų pirmojo būtinumo dalykais bei patenkinti svarbiausius tautos gyvybinius poreikius.
XIX a. pabaigoje į sceną įžengia nesivaldančios ir nesuvaldomos, nepasotinamos, paleistuvingai išlaidaujančios Moters-Vartotojos figūra. Kai kurios iš sąvokų, kuriomis celibato filosofai suvokė seksą, pvz., „(re)produktyvumas“ ir „tuščias švaistymas“, XVIII a. rado naują dirvą ginčuose apie vartojimo moralę. Vartojimo įsikūnijimas buvo vaizduojamas kaip beribio apetito Vartotoja-Mados Auka. Seksualinis apetitas buvo sutapatintas su vartojimo apetitu, o burna pavirto vaginos ekvivalentu.
„Neproduktyvūs“ vartotojai buvo kaltinami nenatūralia orientacija. Esą jie neteisinga linkme nukreipia brangius išteklius ir mažina ekonomikos pajėgumą aprūpinti daugumą vartotojų pirmojo būtinumo dalykais bei patenkinti svarbiausius tautos gyvybinius poreikius.
Laisvojo universiteto (LUNI) tikslas – sukurti alternatyvą oficialiai švietimo sistemai ir ugdyti kritiškai mąstančius, aktyvius visuomenės narius. LUNI mokslas nemokamas ir prieinamas visiems, nereikia laikyti nei stojamųjų, nei baigiamųjų egzaminų, nes mokymasis trunka daug ilgiau negu numatytos valstybinių ar privačių universitetų studijų programos. Mokymasis – nuolatinis procesas, nesiliaujantis pažinimo vyksmas. Kviečiame aktyvius visuomenės dalyvius prisijungti prie LUNI savišvietos tinklo, rengti paskaitas probleminėmis temomis ir padėti jas organizuoti.
Daugiau informacijos galite rasti svetainėje www.luni.lt. Kviečiame pirmadieniais nuo 18 val. klausytis radijo laidos „LUNI valanda“ per Start FM internetiniu adresu www.startfm.lt. Norėdami operatyviai gauti informaciją apie Laisvojo universiteto renginius, prisijunkite prie LUNI „Facebook“ grupės arba parašykite laišką [email protected].
Karolis Klimka