Tyrimo tikslas buvo patikrinti vadinamąją Triverso-Willardo hipotezę, kurioje teigiama, kad neturtingesnės motinos nėštumo metu automatiškai keičia hormonų kiekį, kad pagerintų moteriškos lyties vaisiaus sveikatą vyriškojo vaisiaus sąskaita, o pasiturinčių motinų hormonai veikia atvirkščiai. Pasak autorių, tai atspindi evoliucijos mechanizmą, kuris padidina vaikų reprodukcinę sėkmę.
Ankstesni tyrimai parodė, kad testosteronas padidina bevardžių pirštų augimą, o estrogenas padidina rodomųjų (smilių) pirštų ilgį. Taigi, vyrai turi ilgesnius bevardžius už smilius, o moterys atvirkščiai.
Šių pirštų ilgio ryšys, žinomas kaip 2D:4D santykis, laikomas nėštumo testosterono ir estrogeno kiekio rodikliu.
Ištyrė tūkstančius
Norėdami ištirti šio santykio ir šeimos pajamų ryšį, tyrimo autoriai išnagrinėjo 2005 m. internetinės apklausos, kurioje daugiau nei 250 000 žmonių iš viso pasaulio pateikė bevardžių ir rodomųjų pirštų išmatavimus, kartu nurodydami savo tėvų pajamas, rezultatus.
Rezultatai parodė, kad turtingesnių šeimų vaikams būdingas mažas 2D:4D santykis, o tai reiškia, kad jie turi ilgus bevardžius pirštus. Mažiau pajamų gaunančių šeimų vaikams šis santykis paprastai buvo didesnis, o tai reiškia, kad jie turi ilgus rodomuosius pirštus.
Šios išvados rodo, kad mažiau pasiturinčių motinų vaikai paprastai gauna didesnį estrogeno kiekį gimdoje, o turtingesnių motinų vaikai – daugiau testosterono.
Todėl mažesnes pajamas gaunančių tėvų sūnus ir dukteris stengiamasi „suvyriškinti", o abiejų lyčių vaikus, gimusius didesnes pajamas gaunančiose šeimose – „sumoteriškinti". Komentuodami šios išvados reikšmingumą, tyrimo autoriai paaiškina, kad „dideles pajamas gaunančios motinos stengsis pagerinti savo sūnų fizinę būklę dukterų sąskaita, o mažas pajamas gaunančios mamos sieks padidinti savo dukterų pajėgumą sūnų sąskaita.“
„Taigi, lyčiai prieštaraujantis poveikis bus tiek dideles, tiek mažas pajamas gaunančių motinų vaikams“, – teigė tyrėjai.
Rėmėsi atsiminimais
Tyrėjai vis dėlto pripažįsta, kad šeimos pajamų apskaičiavimas buvo pagrįstas dalyvių vaikystės prisiminimais, todėl gali būti netikslus ir pakenkti jų išvadų pagrįstumui. Nepaisant to, tyrimo autorius profesorius Johnas Manningas iš Swansea universiteto savo pranešime paaiškino, kad rezultatai „atitiko Triverso-Willardo hipotezę“.
„Tai yra evoliucinis atsakas, apie kurį motinos nežino, jau nekalbant apie galimybę kontroliuoti. Jis skirtas suteikti savo atžaloms didžiausias reprodukcinės sėkmės galimybes“, – sakė jis.
Mokslininkai teigia, kad įvairaus lygio lytinių hormonų poveikis gimdoje gali turėti įtakos mažas pajamas gaunančių šeimų vyrų jautrumui įvairioms ligoms. Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad vyrai, augę skurdesnėje aplinkoje, turi didesnę tikimybę turėti aukštą kraujospūdį, sirgti diabetu ir patirti širdies priepuolį ir insultą.
Todėl tyrimo autoriai sako, kad padidėjęs estrogeno poveikis gimdoje gali būti pagrindinis šių ligų variklis, o piršto ilgis gali būti asmens polinkio į ligas rodiklis.
