Gelbėti žmones – vaikystės svajonė
Kaune gimęs ir užaugęs M. Banys, dar mokydamasis Kauno Ąžuolo vidurinėje mokykloje, svajojo, kad užaugęs gelbės žmones. Požiūris, kaip tai įgyvendins, daug kartų keitėsi, kol nusprendė rinktis gydytojo kelią. Įstojęs į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą su trečia skubiosios medicinos gydytojų kurso laida įgijo skubiosios medicinos gydytojo diplomą.
Baigęs studijas Kaune M. Banys įsidarbino kito miesto ligoninėje. Netrukus buvo pastebėtas administracijos, jam patikėtos Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjo pareigos. Jaunas gydytojas atsisakė šių pareigų, nes norėjosi paprastesnių aplinkybių darbe ir daugiau laiko skirti šeimai.
Sprendimą paskatino ir permainos, tuo metu vykusios Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje. Martynas pastebėjo, kad čia renkasi medikų komanda, kuri jam teikia pasitikėjimo. Tai jaunam gydytojui labai svarbu, nes šiame skyriuje dirbama komandoje ir kai gali pasitikėti vienas kitu, kad gali žinoti kolegų gebėjimus ir vertybes, darbas vyksta daug sklandžiau.
„Matau prasmę šiame darbe, suprantu, kad šis darbas yra reikalingas ir, dirbdamas jį, jaučiuosi laimingas“, – kalba jaunas gydytojas ir neslepia, kad po sunkių budėjimų kartais atrodo, jog viskas čia blogai, kam jam to reikia, bet žino, kad trumpas poilsis, gurkšnis arbatos vėl sugrąžins jėgas. Labiausiai darbe Martyną veža gana greitas pokyčio efektas, kurį gali stebėti, padėdamas žmogui, kuriam ką tik buvo labai blogai, o dabar, suteikus reikiamą pagalbą – daug geriau.
„Šioje srityje dirbdamas matai įvairiausius ligų variantus, nes šis skyrius yra ligoninės vartai ir pro juos patenka visi ligoniai. Čia visada gali patenkinti žinių, naujovių troškimą, tik tempas labai didelis“, – šio darbo privalumus vardija jaunas gydytojas, nelaikantis savęs žmogumi, kuris gali priimti tokius didžiulis iššūkius, kokie jam tenka kasdien.
„Mokytojai man suteikė žinių bagažą, aš išsilavinau būti tokiu ir aš jaučiuosi laimingas dėl to“, – sako skubiosios medicinos gydytojas M. Banys.
Situacijos ir sunkios, ir ypatingos
Paklaustas, kokios situacijos sunkiausios, dirbant Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje, gydytojas pripažino, kad tokių pasitaiko kasdien. Skubiosios medicinos gydytojams sunkiausia net ne pagalba sunkios būklės ligoniams, nes yra nustatytos visos metodikos, kaip teikti jiems pagalbą.
Sunkiausia – konfliktai, kylantys iš žmonių nepamatuotų lūkesčių: vieni į ligoninę atvyksta spręsti socialines problemas, kiti taip siekia patekti į stacionarą arba nori greičiau gauti paslaugas, kurių reiktų laukti, kreipiantis į šeimos gydytojus. Būna ir taip, kad negali žmogui padėti dėl jo sudėtingos ligos, bet jis tikisi.
„Sudėtinga, kai prasideda neaiškumai: galvoji, kad turėtų žmogui gerėti, bet jam negerėja. Labai sunku matyti tuos atvejus, kai supranti, kad viskas būtų kitaip, jei tam žmogui kiek anksčiau būtų suteikta pagalba, bet jis pats delsė jos ieškoti“, – sako medikas, pavargstantis ir nuo nemažėjančio ligonių srauto.
Sudėtingiems atvejams Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje visada skiriamas prioritetas. Gydytojas jaučiasi saugiai, kai komandos nariai padeda, priimant sunkius sprendimus. Tokiais atvejais labiausiai pasireiškia komandinio darbo privalumai.
Sudėtingi atvejai – insultai, infarktai, tačiau šiais atvejai pagalba sustyguota: aišku, kaip atpažinti ligą, kaip teikti pagalbą, kuriai specialistų komanda suburiama, vos gavus greitosios medicinos pagalbos pranešimą apie atvežamą insulto ar infarkto ištiktą žmogų. Daug streso patiriama, kai atvežami nukentėjusieji sudėtingose avarijose, kai serga keliomis ligomis ir paprastos problemos virsta sudėtingomis: reikia skirti daugiau dėmesio, daugiau minčių ir tai atima daugiau jėgų. „Įveikti sudėtingus atvejus mokėmės universitete ne vienerius metus, tad ir matau prasmę padėti žmonėms pagal savo galimybes“, – laimingas savo pasirinkimu gydytojas.
Skubiosios medicinos gydytojo specialybė jaunam gydytojui M. Baniui ypatinga tuo, kad jam suteiktos plačios funkcijos. Atvykus pacientui skubiosios medicinos gydytojas ir teikia pagalbą, nereikia vežti paciento rateliais pas vieną, antrą ar trečią specialistą ar kitą gydytoją kviesti į skyrių. Skubiosios medicinos gydytojas pasirengęs reaguoti į sudėtingas kritines situacijas. Tam jis yra sukaupęs pakankamą žinių ir įgūdžių bagažą, kuris pildomas visą gyvenimą.
„Kiekvieno budėjimo metu sužinai, kad dar reikia plačiau pasidomėti vienu ar kitu atveju, kažką išmokti ar pasigilinti, paskaityti plačiau ir tobulėti. Patirties, dirbant tokioje plačioje srityje, niekada nebus per daug, nes visada galima padaryti geriau, tobuliau, dėl ko ir stengiuosi“, – sako M. Banys ir ypač džiaugiasi, kai pavyksta užmegzti kontaktą su pacientu ir pajausti, kad kalbasi du žmonės, kurie vienas kitam stengiasi padėti.
Su šeima – iš didmiesčio
Drauge su žmona, taip pat kauniete, dar mokydamasis antrame kurse svajojo apie galimybę išvykti gyventi iš didmiesčio. Penktame kurse, sukūrę šeimą ir susilaukę keturių sūnų, Baniai šią jaunystės svajonę ir įgyvendino. Pirmas vaikas gimė studijuojant internatūroje. Dabar jam devyneri metai, antram – septyneri, dvyniams – po trejus. Pokyčių metai laukia, nes rudenį vyresnieji jau abu eis į mokyklą, o mažieji – į lopšelį-darželį.
„Gyvenu šeimyninį gyvenimą ir esu laimingas“, – sako didelės šeimos tėvas, gyvenimą Kaune iškeitęs į mažesnį miestą. „Kaunas labai didelis ir judrus miestas, vaikų net negali paberti į kiemą“, – paaiškino pasirinkimo gyventi Panevėžyje, kuriame jau gyveno nemažai draugų, pažįstamų, priežastį.
Šiuo metu šeima gyvena nuomojamame bute, bet rajone pradėjo statyti namą. Pasirinkimu jauna šeima iki šiol džiaugiasi, o perėjimas dirbti į Šiaulių ligoninę nesukėlė jokių nepatogumų, nes 100 kilometrų kelionė šiais laikais – ne atstumas.
Žmona baigė kineziterapijos mokslus, po dvynių auginimo atostogų jau grįžo į darbą. Pasak Martyno, žmona veiksmo žmogus, tad ji džiaugiasi ne tik darbu, bet ir įsisuka į veiklas. Jauni žmonės pastebėjo, kad nedideliame mieste daugiau vietos saviraiškai, veiklai, nereikia būti vien stebėtoju, kaip būdavo Kaune.
Po darbo ir M. Banys turi daug veiklos. Jį domina istorija, traukia lėktuvai. Vaikystėje grodavo gitara, dainuodavo. Dabar yra įsitraukęs į garso techniko veiklą. Šis pomėgis, pasak Martyno, kilo iš pagalbos draugui. Padėjo draugui ir pats susidomėjo: mokosi dažnių reguliavimo, mikrofonų, instrumentų, vokalo garso derinimo. Nes norisi, kad ne vien medicina būtų gyvenime, norisi tobulėti ir lavintis tose srityse, kur jaučiasi laimingas.
