Vis tik pati rinkliava ir jos dydis skirtingose Lietuvos savivaldybėse yra apskaičiuojamas skirtingai. Tad vieni gyventojai moka kur kas daugiau ar kur kas mažiau, nei kiti. O kai kurie nuo šio mokesčio gali būti visai ar bent iš dalies atleisti.
Kaip skaičiuojama rinkliava už šiukšles
Molėtų rajono savivaldybės Administracijos direktorius Sigitas Žvinys primena, kad už atliekų tvarkymą Lietuvoje moka visi nekilnojamojo turto (NT) savininkai arba jų įgalioti asmenys.
O atliekų tvarkymo įmoką sudaro pastovioji dalis (būtinos sąnaudos, pvz., įrangai, darbutojų algoms) ir kintamoji dalis (kintančios sąnaudos, pvz., gyventojų skaičius ar šiukšlių svoris).
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės patarėja Jelena Podymova vardijo, kad mokestis už atliekų tvarkymą gali būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į tokius kriterijus, kaip bendras būsto plotas, jo paskirtis, gyventojų skaičius, konteinerių skaičius, jų tūris, ištuštinimo dažnis ar šiukšlių svoris.
Taigi kiekviena savivaldybė gali pasirinkti skirtingą šių kriterijų derinį, pagal kurį ir skaičiuoja iš gyventojų surenkamą mokestį.
Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. duomenimis, daugiausia savivaldybių rinkliavos dydį skaičiuoja pagal gyventojų skaičių, taip pat nemažai atsižvelgia į konteinerių skaičių, tūrį, jų ištuštinimo dažnį arba būsto plotą.
Vienintelė Vilniaus miesto savivaldybė rinkliavą skaičiuoja pagal surenkamų šiukšlių svorį.
Kur gyventojai už šiukšles moka daugiausiai?
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, daugiausia 2023 m. už atliekų tvarkymą mokėjo Molėtų rajono savivaldybės gyventojai, kur vienam namų ūkiui išlaidos per metus vidutiniškai sudarė 95,04 euro.
Savivaldybės atstovas S. Žvinys aiškino, kad rinkliava skaičiuojama atsižvelgiant į NT plotą, jo kategoriją ir gyventojų skaičių, tačiau neatsakė, kodėl šiukšlių išvežimas Molėtų rajone yra brangiausias.
Jis tik paminėjo, kad vienam namų ūkiui (2 gyventojams) tenka mokėti 72,36 euro per metus arba 6,03 euro per mėnesį.
Panašiai – vidutiniškai 92,40 euro per metus – už šiukšles mokėjo namų ūkiai Trakų rajono savivaldybėje, kur rinkliava, anot atstovų, skaičiuojama atsižvelgiant į NT plotą, konteinerių skaičių ir ištuštinamą tūrį.
Vidutiniškai 91,44 euro per metus už šiukšles teko mokėti Ignalinos rajono savivaldybės gyventojams.
Savivaldybės įmonės „Kompata“ vadovė Rasa Šatienė taip pat neatsakė, kodėl kaina Ignalinos rajone yra tokia didelė, tik nurodė, kad ji nepriklauso nuo NT ploto, o tik nuo faktiškai gyvenančių asmenų skaičiaus:
„Mėnesio kaina vienam asmeniui yra 3,27 euro (už NT objektą) + 2,38 euro už deklaruotą asmenį. Viso – 5,65 euro. Per metus vienam asmeniui kaina yra 67,80 euro.“
Palyginimui – sostinės gyventojai 2023 m. už šiukšles vidutiniškai mokėjo 50,04 euro, kas yra virš 40 eurų pigiau, nei minimose savivaldybėse.
Pigiausias šiukšlių išvežimas Lietuvoje
Mažiausiai už šiukšles 2023 m. mokėjo Joniškio rajono savivaldybės gyventojai, vidutiniškai – vos 27,96 euro per metus vienam namų ūkiui.
Šios savivaldybės Viešosios tvarkos poskyrio vedėja Daiva Zikienė neatsakė, kaip atliekų tvarkymą pavyksta vykdyti taip pigiai, tačiau patikino, kad jau yra rengiamas sprendimas, kuriuo planuojama nustatyti didesnę vietinę rinkliavą nuo 2025 m. sausio 1 d.
Antras mažiausias įkainis už šiukšles 2023 m. teko Kretingos rajono savivaldybės namų ūkiams, kurie per metus vidutiniškai sumokėjo vos 29,04 euro.
Šios savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Rūta Laurinaitienė nurodė, kad vietinė rinkliava yra skaičiuojama pagal gyventojų skaičių, taigi svyruoja tarp 2,91 ir 14,52 euro per mėnesį.
Paklausta, kodėl mokestis yra toks nedidelis, ji atsakė, kad Kretingos rajono savivaldybė stengiasi sudaryti palankias sąlygas gyventojams:
„Kad atliekos būtų tvarkomos tinkamai, o ne išverstos miškuose ar pakelėse, nedidelis mokestis už atliekų išvežimą ir yra viena didžiausių paskatų.“
Vis tik R. Laurinaitienė pridūrė, kad kylant minimaliai mėnesinei algai ir akcizui mokestis neišvengiamai didės – gyventojai mokės daugiau nuo 2025 m. vasario mėn.
Tuo metu Vilniaus rajono savivaldybės gyventojai 2023 m. už šiukšles vidutiniškai mokėjo 44,52 euro (ketvirtoje vietoje pagal mažiausią rinkliavą), klaipėdiečiai – 44,64 euro (penktoje vietoje), o kauniečiai – 48,84 euro (dešimtoje vietoje).
Iš gyventojų surinko 336 tūkst. eurų per mažai
Vos 33,60 euro per 2023 m. už šiukšles mokėjo ir Lazdijų rajono savivaldybės gyventojai.
Savivaldybės atstovė Violeta Ražukaitė vardijo, kad mokesčio dydį lemia tai, ar gyvenama individualiame, ar daugiabučiame name, ar šiukšlės yra kompostuojamos, ar ne. Taip pat yra atsižvelgiama į NT plotą ir kategoriją arba konteinerių skaičių, tūrį ir tuštinimo dažnį.
Pašnekovė paminėjo, kad Lazdijų rajone mokestis už atliekų tvarkymą paskutinį kartą buvo didintas 2017 m.
Ji neslėpė, kad 2023 m. savivaldybės išlaidos komunalinėms atliekoms surinkti ir tvarkyti sudarė beveik 883 tūkst. eurų, o iš gyventojų buvo surinkta vos 547 tūkst. eurų, taigi savivaldybė iš biudžeto turėjo padengti didesnę nei 336 tūkst. eurų skolą.
Dėl to nuo 2024 m. kovo 1 d. buvo atlikti pakeitimai, kad lėšos, gautos iš gyventojų, jau tikrai padengtų visas su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
V. Ražukaitė negalėjo tiksliai įvardyti, kiek padidėjo rinkliava, kadangi dydžiai skiriasi pagal pakeistas NT kategorijas. Bet pateikė pavyzdį: jei individualaus namo savininkui 2023 m. teko mokėti 48,09 euro, tai 2024 m. suma galėjo padidėti iki 72–85,50 euro (50–78 proc.), jei konteineris buvo tuštinamas 6–9 kartus.
Aplinkos ministerijos atstovė J. Podymova pažymėjo, kad savivaldybėse, kuriose namų ūkiams tenka mažiausios išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą, paslaugų kokybė nėra išsamiai įvertinta.
„Tai reiškia, kad nurodytos mažos kainos gali neatspindėti, ar savivaldybėje laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių šias paslaugas.
Mažiausia kaina nebūtinai reiškia efektyviausiai veikiančią atliekų tvarkymo sistemą. Be to, gali būti, kad tokios savivaldybės teikia mažesnės apimties ar ribotas paslaugas, palyginti su kitomis“, – atkreipė dėmesį J. Podymova.
Kada nereikia mokėti už šiukšlių išvežimą?
Molėtų rajono savivaldybės atstovas paminėjo, kad pastoviosios dalies nemoka tik tie, kurių NT yra įvykusi avarija, statinio naudojimas yra negalimas arba asmenys dėl įstatymų ar teismo sprendimo negali naudotis šiuo NT, yra apribotos jų nuosavybės teisės.
O nuo kintamosios dalies mokėjimo asmuo gali būti atleistas, jeigu deklaruoja administratoriui, kad ne mažiau kaip 3 mėn. ir ne ilgiau kaip 12 mėn. nesinaudos tuo NT ir komunalinės atliekos iš šio objekto nebus surenkamos.
Jam antrino ir Lazdijų rajono savivaldybės atstovė, kuri nurodė, kad gyventojai, kurie nesinaudoja gyvenamuoju būstu, gali būti atleisti nuo kintamosios dalies mokėjimo.
Tačiau tokiu atveju jie turi pateikti tą įrodančius dokumentus, pvz., elektros energijos skaitiklių duomenis.
Anot V. Ražukaitės, jeigu NT yra netinkamas naudoti (pvz., sudegęs, be stogo, atliekamas kapitalinis remontas ar pan.), asmuo nuo rinkliavos atleidžiamas visiškai, t. y. ir nuo kintamosios, ir nuo pastoviosios dalies.
