Svarbiausios valstybės institucijos sudėliojo preliminarius kitų metų savo biudžetus. Į Finansų ministerijos siūlomų asignavimų limitus telpa tik prezidentės Dalios Grybauskaitės kanceliarija.
Seimo kanceliarijos ir Ministro pirmininko tarnybos parengti pirminiai 2010-ųjų finansiniai planai kuklesni nei pernai. Tačiau vis tiek viršija Finansų ministerijos pasiūlytus limitus.
Seimo kanceliarijai Finansų ministerija norėtų skirti apie 79 mln. litų, bet parlamento kanceliarija ketina prašyti beveik 89 mln. litų. Ministro pirmininko tarnybai siūloma skirti 20,6 mln. litų. Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis normaliam darbui užtikrinti prašo 2 mln. litų daugiau.
Pasispausti, kiek prašoma, ir išgyventi iš numatomų gauti pinigų - 13,9 mln. litų - planuoja tik prezidento kanceliarija.
I.Degutienės pasiūlymai
Pareigas eiti pradėjusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė įpareigojo savo patarėją Dalių Stanciką surinkti informaciją apie taupymo galimybes parlamento kanceliarijoje. I.Degutienės atstovas spaudai Juozas Ruzgys LŽ aiškino, kad Seimo vadovė siekia, jog valstybės pinigai parlamente būtų naudojami kuo taupiau. Dėl to ji artimiausiu metu ketina įregistruoti Seimo statuto pataisas ir siūlyti mažinti parlamentinei veiklai numatytas lėšas, padėjėjų darbo užmokesčio fondą, vadovybės reprezentacinį fondą.
Pinigus parlamentinei veiklai I.Degutienė rekomenduoja apkarpyti 35 proc. - nuo 3,2 iki 2,1 tūkst. litų. Ji taip pat ketina teikti pataisą, kad Seimo pirmininko lėšos reprezentacijai mažėtų nuo 2 iki 1 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio (nuo 4,2 iki 2,1 tūkst. litų) sumos, o Seimo pirmininko pavaduotojų - nuo 0,7 iki 0,5 VMDU (nuo 1470 iki 1050 litų).
I.Degutienės nuomone, sunkmečiu derėtų sumažinti ir Seimo narių padėjėjų skaičių. Anot jos, parlamentarams vietoj trijų padėjėjų turėtų užtekti dviejų.
Tvarkosi kukliau
Laikinai Seimo kanclerio pareigas einantis Gedeminas Aleksonis LŽ patikino, kad taupoma visose planuojamo parlamento biudžeto eilutėse. Daugiausia lėšų - 5 mln. litų - žadama sutaupyti apkarpius Seimo darbo užmokesčio fondą. Maždaug 1 mln. litų mažiau ketinama skirti pastatų ir teritorijos priežiūrai. 840 tūkst. litų nurėžta nuo komandiruotėms, 680 tūkst. litų - nuo reprezentacijai tenkančių lėšų. Ilgalaikio turto remontui Seimo kanceliarija numatė 300 tūkst. litų mažesnę sumą. 230 tūkst. litų atimta iš lėšų spaudiniams.
Seimo kanceliarija trečdaliu sumažino išlaidas pokalbiams telefonu, transportui. Jau kurį laiką Seimo patalpos valomos rečiau, kukliau tvarkoma ir parlamento rūmų aplinka.
G.Aleksonio teigimu, sumos, kurias siekia sutaupyti Seimo kanceliarija, - labai ženklios. "Spaudžiamės kur galime. Žinoma, yra dalykų, kur taupymas ribotas: šildymas, elektra, vanduo", - aiškino jis.
Priekaištų neturi
Daugiau pinigų iš Finansų ministerijos tikisi ir Ministro pirmininko tarnyba. Jos vadovas D.Matulionis tikino, esą didesnės sumos prašo neturėdamas kitos išeities. "Kitaip neužteks net elementariausiems įstaigos poreikiams, jos išlaikymui", - tvirtino jis.
Prezidentės D.Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys pabrėžė, kad prezidentės kanceliarija planuoja tilpti į Finansų ministerijos pasiūlytus asignavimų limitus. "Priekaištų ministerijai neturime. Taupysime tiek, kiek ji sumažino skiriamą sumą", - sakė jis.
Prieš kelias savaites baigus įgyvendinti prezidentės kanceliarijos reformą - atsisakius dalies darbuotojų, keliolikos automobilių, sumažinus išlaidų limitus telefono ryšiui, apkarpius reprezentacines ir komandiruočių lėšas, - tikimasi sutaupyti 3 mln. litų.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
