„Turėjome daug diskusijų metų pradžioje, kalbėjome apie automobilių taršos mokestį. Seimui jo nepalaiminus, perėjome labiau į tikslinę kontrolę. Daugiau instrumentų duodame savivaldybėms. Nuo sausio 1 d. savivaldybės turi numatyti mažątaršes zonas. Taip pat, peržiūrime pramonės taršos normatyvus, kad gyvenamojoje aplinkoje kietųjų dalelių tarša būtų mažesnė.
Kartu su transporto saugos administracija iki Naujųjų metų, galbūt per sausį sugebėsime pakeisti vidinius įsakymus, kad netvarkingos transporto priemonės pakartotinai atliktų techninę apžiūrą“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo S. Gentvilas.
Seimas šių metų sausį atmetė įstatymą, kuriuo siūlyta atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Aplinkos ministerija siūlė mokestį rinkti nuo 2023 metų, bet pereinamuoju laikotarpiu jis būtų buvęs perpus mažesnis, o visa apimtimi būtų pradėjęs galioti 2025 metais.
Seimas po pateikimo atmetė šį projektą ir grąžino jį rengėjams tobulinti. Nors vasarą pasirodė informacija, kad dėl automobilių taršos mokesčio vyksta diskusijos tarp Aplinkos, Susisiekimo ministerijų ir premjerės patarėjų, tačiau tai nevirto jokiu realiu mokesčio projektu.
Nepavykus su mokesčio idėja, Aplinkos ministerija ėmėsi naujos iniciatyvos. S. Gentvilas siūlė uždrausti eksploatuoti techniškai netvarkingą, vizualiai matomus nebūdingus išmetimus skleidžiančią transporto priemonę. Kitaip tariant, labiausiai dūmijančius automobilius buvo siūloma „išimti iš eismo“.
„Techniškai netvarkingos eisme dalyvaujančios transporto priemonės yra didelė grėsmė ne tik eismo saugumui, bet didina oro užterštumo lygį, kartu kenkia sveikatai, vizualiai matomus dūmus skleidžiančios transporto priemonės kelia vis didesnį socialiai atsakingos visuomenės susirūpinimą ir nepasitenkinimą dėl jų dalyvavimo eisme“, – pasiūlyme argumentus išdėstė S. Gentvilas.
Aplinkos ministras kartu su parlamentarais Aiste Gedviliene ir Kasparu Adomaičiu įregistravo dar vieną pasiūlymą, kuriuo siūloma nustatyti, kad transporto priemonės nebūtų eksploatuojamos su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema ar su sumontuotu prietaisu ar įrenginiu, kuris išderina gamintojo numatytą išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimą.
Visgi ir šios idėjos nesulaukė Seimo palaiminimo. Parlamentarai nepritarė aplinkos ministro idėjai uždrausti vairuoti labiausiai dūmijančius automobilius. Už balsavo 58 Seimo nariai, 29 buvo prieš, 32 susilaikė. Tad S. Gentvilo siūlymas nepraėjo pateikimo stadijos.
Tuo metu A. Gedvilienė, K. Adomaičio ir S. Gentvilo pasiūlymas taip pat toliau nenukeliavo, nes jo autoriai jį tiesiog atsiėmė.
Naujajai Aplinkos ministerijos idėjai Seimo pritarimo gali ir neprireikti, tam gali pakakti ministro įsakymo. Tokiu atveju, pagal naująją tvarką labiausiai dūmijančius, akivaizdžiai netvarkingus automobilius sustabdyti ir pakartotinai į techninę peržiūrą nusiųstų Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojai.
Ateityje gali būti taikoma ir dar viena mokestinė priemonė, nors aplinkos ministras tikina, kad naujų mokesčių nebus. Vyriausybė rugpjūtį priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jame numatyta taikyti registracijos mokestį 11 metų ir senesniems automobiliams, kurie neatitinka Euro 5 standarto. Dabar automobiliai apmokestinami pagal išmetamas CO2 dujas.
Vienas iš plane numatytų uždavinių skamba taip: „Sumažinti taršą azoto oksidais, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui transporto sektoriuje“.
Šiam uždaviniui įgyvendinti numatoma nemažai naujų priemonių. O viena iš tokių – apmokestinti senesnes mašinas.
Formaliai tokia priemonė patvirtintame plane įvardyta šitaip: „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti Euro 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“.
Primename, kad Euro 4 taršos standartas buvo patvirtintas 2005 m., o pradėtas taikyti nuo 2006 m. Naujesnis Euro 5 standartas patvirtintas 2009 m., o pradėtas taikyti nuo 2011 m. pradžios registruojamiems lengviesiems automobiliams.
Tiesa, prie senesnių automobilių ribojimo juos apmokestinant planuojama ne iš karto, o palaipsniui, nuo 2027 m. iki 2029 m.
Vadinasi, tie automobiliai, kurie šiuo metu yra senesni nei 11 metų, praėjus 5 metams turėtų būti apmokestinti veikiausiai kitaip, nei yra dabar.
„Aš suprantu, kaip žurnalistams norisi pasižiūrėti ar bus naujas mokestis ar nebus. Bet čia nekalbama apie naujus mokesčius, čia kalbama apie taršos sugriežtinimą. Tai numatyta padaryti už kelių metų pradedant diskusiją ir diskusijoje tikrai dalyvaus visi Lietuvos geriausi ekspertai. Rasime tuos sprendimus, bet pakeliui į tą diskusiją, matykime ir kitus procesus“, – tuomet kalbėjo S. Gentvilas.
Praėjusių metų birželį Vyriausybė patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje nustatyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai ir uždaviniai atskiriems sektoriams.
Vienas iš numatytų tikslų transporto sektoriuje – mažos taršos zonos Lietuvos miestuose. Darbotvarkėje numatyta, kad jas šalies miestų savivaldybės turi nustatyti iki 2023 m. pradžios.