Vilnietę Sandrą Stanislavičę galima vadinti tikra įvairiausių daigų karaliene arba paprasčiau – eksperte. Moteris daržininkyste užsiima nuo 2002-ųjų. Iš pradžių ji ekologiniame ūkyje augino vaiskrūmius, vaismedžius bei kaulavaisius – vyšnias, vynuoges, populiarias uogas – serbentus, avietes, braškes ir gervuoges.
Kiek vėliau, įkūrusi verslą, ji gamino kūdikiams maistą – košes, ekologiškų vaisių tyreles. Tačiau dėl tam tikrų valdžios priimtų sprendimų, Sandra turėjo verslą parduoti, o ir nuo auginamų daržovių bei vaisių kuriam laikui padarė pertrauką.
„2011 metais, po daugiau nei dviejų metų pertraukos, manyje ir vėl pabudo noras auginti augalus. Iš pradžių auginau gėles sau, mamai, sesei, o vėliau tokia veikla tapo mažomis papildomomis pajamomis prie mano valdiško darbo.
Po to, kasmet vis pradėjau didinti šiltnamius, auginamus plotus, augalų kiekius ir šiomis dienomis esu gerokai išsiplėtusi, kaip turi būti. Galiausiai, dėl atsiradusių sveikatos problemų, teko pasirinkti pomėgį vietoje valdiško darbo“, – nusišypso pasakodama moteris.
Šiuo metu S. Stanislavičės plotuose auga pomidorų, paprikų, įvairiausių gėlių, tokių kaip petunijos, surfinijos, pelargonijos daigai. Taip pat moteris augina ir kitas vienmetes bei daugiametes gėles, dekoratyvinius krūmelius:
„Negrįžau, tikriausiai, prie vaiskrūmių. Tačiau braškių daigus labai mėgstu ir auginu, nes ir pačioje veiklos pradžioje jas auginau šiltnamiuose, apie jas žinių esu taip pat sukaupusi labai daug.“
Vis dėlto, didžiąją dalį auginamų daigų sudaro ne kas kitas, o viena populiariausių daržovių – agurkai. Būtent apie juos pašnekovė ir sutiko papasakoti naujienų portalo tv3.lt skaitytojams, kuriems šiuo metu galbūt kyla ne vienas ir ne du klausimai, susiję su agurkų pikavimu arba dauginimu.
Agurkų sodinimas
Pasak Sandros, agurkai yra šilumamėgiai augalai, todėl sodindami juos šiuo metu į žemę žmonės daro klaidą. „Tie, kurie šiuo metu juos sėja, galvoja, kad užteks daigus uždengti agroplėvele ir viskas bus gerai. Nieko nebus, nes sėkla, paprasčiausiai, šaltoje dirvoje, kuri dar nėra įšilusi iki +15 temperatūros, supus, o žmonės dėl savo klaidos teigs, kad kaltos buvo nedaigios sėklos.
Į dirvą sėjami agurkai turėtų būti kažkur nuo gegužės vidurio, o kiti juos sėja net iki pat liepos pradžios. Agurkas yra greitai augantis augalas, todėl kartais net ir rugpjūčio mėnesį jų pasisėję galime tikėtis rudens metu vėlyvų agurkų. Tačiau dažniausiai jie sėjami lauko dirvoje būtent nuo gegužės vidurio iki pat liepos pradžios“, – teigia sodininkė.
Sodinant agurkų daigus į šiltnamį, viskas prasideda nuo jų sėjimo, kaip teigia moteris, ant palangės namuose. Agurkus reikėtų pirmiausiai pasėti daigykloje, kurioje per porą savaičių sudygs jų daigai. Augdami ant palangės, daigai gauna tiesioginius saulės spindulius, žemė būna šilta, todėl agurkai sėkmingai sudygsta.
Kuomet daigykloje jau yra pasirodę daigai, prieš juos sodinant į dirvą, prasideda kitas etapas – pikavimas. Jo metu yra atliekamas pirmasis daigo persodinimas. Pikuoti daigelius, pasak Sandros, galima į paprasčiausius indelius, vazonėlius, kuriuose yra pradurta skylutė vandens pertekliui nubėgti:
„Iš daigyklos agurkus galima išpikuoti po vieną į indelį, kad šie ir toliau gražiai augtų ir bujotų. Pikavimo metu reikia nepažeisti šaknų. Pikuodami pomidorus, trumpiname jų šaknis, nes tada daigai geriau augs toliau, tačiau su agurkais elgtis reikėtų atvirkščiai – labai saugoti šaknis.
Iškelti iš daigyklos galime juos paimant su šakute, šiek tiek kilstelėti į viršų ir tuomet labai gražiai ir švelniai šaknys išsikels į viršų, reikės tik nupurtyti žemes, kad šios nubyrėtų nuo šaknų. Taip išliks nepažeista šaknelė, kurią bus galima perkelti į atskirą indelį ir įleisti iki pirmųjų lapelių.“
Išpikavus agurkų daigus, jie ir toliau galės augti ant palangės. Jeigu nėra didelio poreikio turėti daug agurkų, užtenka vos kelių daigų, tuomet nuo pat pradžių galima viską daryti sėjant po vieną sėklą į atskirus indelius. Visgi, norintiems turėti daug daigų, pats lengviausias darbas bus jų sėjimas į daigyklą ir išpikavimas.
„Tokiu būdu bent jau dvi savaites sutaupysime vietą ant palangės, o kartais per tas dvi savaites pagerės orai ir daigelius indeliuose bus galima dienos metu išnešti pasaugoti į šiltnamį. Ten jie adaptuosis prie esamų sąlygų ir vėliau juos bus dar paprasčiau perkelti“, – pataria nusišypsodama vilnietė.
Agurkų tręšimas
Išpikavus agurkus ir perkėlus juos į dirvą, galima pasirūpinti ir jų tręšimu. Tam tinkami trąšų mišiniai, kurie skirti pomidorų arba agurkų daigams, neutralizuotiems augalams.
„Jauniems daigams trąšų nereikia, nes tokiu atveju jie apdegs. Perkėlus juos į žemę, agurkų daigus taip pat reikėtų pasaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, nes jie taip pat gali pridaryti žalos augalui ir šis apdegs. Taip nutikus, žmonės galvoja, kad daigus užpuolė liga, tačiau čia paprasčiausiai būna vadinami „saulės zuikučių pabučiavimai“, – nusijuokia Sandra.
Neskubėti tręšti agurkų daigų reikėtų net ir tada, kai juos sodinate į šiltnamį. Persodintas agurkas į žemę jau gauna tinkamai paruoštą dirvą, tad tik jam įsitvirtinus galima užsiimti tręšimu.
„Pradžioje yra tręšiama azoto trąšomis, o vėliau pereinama prie specializuotų trąšų, kurios skirtos agurkams, pomidorams. Jeigu norisi auginti agurkus ekologiškai, visada galima paimti ir juos pamulčiuoti nupjauta žole. Ji taip pat pūdama išskiria tą patį azotą, o taip pat po žole vyksta ir labai geri mikroorganizmų procesai“, – teigia S. Stanislavičė.
Dažniausios klaidos
Agurkų daigų laistymas šaltu vandeniu, dėl kurio yra pažeidžiamos šaknys, yra viena iš dažniausiai sodininkų daromų klaidų prižiūrint agurkus:
„Šaltas vanduo yra mirtis bet kokiam augalui, o agurkui, kuris yra šilumamėgis, išvis mirtis. Agurkus reikėtų laistyti, kad ir tuo pačiu drungnu vandeniu iš krano, nieko blogo dėl to nenutiks. Supraskite, kad augalas pats iš savęs yra šilumamėgis, todėl jam reikia ir toliau sudaryti visas sąlygas komfortui.
Iš pradžių, kol persodinti agurkų daigeliai sutvirtės dirvoje, juos geriau liekite tik šiltu vandeniu, nes tada neįsimes ir jokia diegavirtė, ir jokia kita liga. Šiek tiek teks pamylėti augalėlį (šypsosi).“
Sandra tikina, kad kiekvienas augalas mėgsta rūpestį ir meilę, tad neturėtume su jais elgtis taip, kad pasodinome ir pamiršome. Jeigu agurkai yra sėjami tiesiai į dirvą – jie reikalaus šiek tiek mažiau priežiūros, nes užteks tik palaistyti ir prižiūrėti, kad nebūtų šalnų.
„Esu pasimokiusi ir pati, kuomet vieną birželį, per Tėvo dieną, užėjo šalnos ir taip netekau apie 12 arų daigų, nes tuo metu oro temperatūra siekė -5 laipsnius. Tada neišgelbėjo nei agroplėvelės, niekas“, – pasakoja pašnekovė.
Augdami šiltnamyje, šie augalai nemėgsta skersvėjo, todėl juos reikėtų sodinti kraštuose. Su pomidorais būna atvirkščiai – jie kaip tik mėgaujasi skersvėju, tad juos sodinti vertėtų kuo arčiau nei agurkus, kuriems tokios sąlygoms nepatinka.
Kaip išsirinkti tinkamas agurkų veisles?
„Renkantis agurkų veisles, ypatingai, kurias auginsite šiltnamyje, reikėtų rinktis tokias, kurios yra ankstyvos ir būtinai savidulkės. Jeigu agurkai bus nesavidulkiai, jų derėjimo sulauksite tikrai ne anksčiau negu tų, kurie augs lauke. Prieš pirkdami būtinai pasiskaitykite etiketes, nes jose dažniausiai viskas būna aiškiai surašyta, patarta“, – perspėja vilnietė.
Pasiteiravus, kokias agurkų veisles galėtų rekomenduoti, moteris nusišypsojo, kad dažnai skoniui nėra draugų, tačiau jai asmeniškai labiausiai patinka tos veislės, kurios pavadintos kompozitorių vardais.
„Šopenas“, „Šubertas“, „Sonata“, „Dirigentas“ – šie agurkai būna trumpavaisiai, su plona ir negrublėta odele, o jų viduje būna ir labai mažai sėklyčių. Tad man labiausiai patinka, kaip sakant, muzikinės veislės.
Taip pat labai išgirti galiu ir „Mirabelle“, „Pasalimo“, „Pasamonte“ veisles. Be to, žinau, kad žmonės būna prisirišę labai ir prie senos veislės – „Radnyčioko“. Ši veislė yra labiau tinkama augti lauke, nes tai iš tiesų yra pakankamai derlinga veislė, tačiau ji turi kietesnę, grublėtą luobelę, kuri būna su spygliukais, o ir sėklytės agurko viduje būna didesnės“, – pataria Sandra Stanislavičė.
Pasak sodininkės, „Radnyčioko“ veislės agurkai yra puikiai tinkami ne tik auginimui, bet ir rauginimui. Sandros vadinamos muzikalios veislės, tokios kaip „Dirigentas“, tinka marinavimui, bet netinka rauginimui, kadangi proceso metu palieka tuščiavidurės. Marinavimui dažniausiai tinkami visi agurkai, net ir ilgavaisiai.
„Vėlgi, net ir šiuo atveju reikia skaityti etiketes, nes jose būna parašyta, kas ir kokiai konkrečiai veislei tinka. Visi mokame skaityti, tad ir įsiskaitykime kuo geriau į pateikiamą informaciją“, – nusišypso moteris.
