Pasibaisėjo ir rado bendraminčių
Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Jekaterina pasidalino trečios klasės lietuvių kalbos vadovėlio „Pupa“ teksto nuotraukomis, kuriame aprašoma istoriją apie slieką ir barbės reakciją į jį, sulyginant jį su cigarete.
Moters teigimu, jos paskelbtos nuotraukos ir komentarai dėl šios knygos ištraukos skirtinguose socialinių tinklų forumuose sukėlė reakcijų ir emocijų bangų. Tačiau ji patvirtino, kad mamos taip pat pasidalino į dvi dalis su skirtingomis nuomonėmis. Visgi, sulaukė ir kitų mamų padarytų nuotraukų iš skirtingų vadovėlių.
„Siaubas kažkoks. Suprantu, kad kitiems žmonėms tai atrodo normalu, nes vaikas vis tiek sužinos. Bet aš manau, kad mokykla moko to, kas yra gerai. Man tai šokas, nes aš pati vaikus mokau, kad tai yra blogai, tiek alkoholis, tiek cigaretės.
Mes be tokių nesąmonių patys normaliai išmokom ir užaugom“, – neslėpė pasipiktinimo moteris.
Paklausta apie rūkymą jų šeimoje, moteris paatviravo, kad rūkančių buvo.
„Bet dabar visi metę ir visi dėl skirtingų priežasčių, kas dėl ligos, kas patys dėl savęs. Dabar nėra, galbūt ir dėl to man taip nemalonu apie tai skaityti.
Žinoma, aš suprantu, kad mano vaikai neišvengs informacijos ar matymo pačio rūkymo. Bet man atrodo, kad vadovėlyje cigaretės pateiktos kaip normalus dalykas.
Man atrodo, kad tokie dalykai mūsų švietime jau tampa norma“, – dėstė Jekaterina.
Be to, moteris teigė pastebėjusi, kad švelniau ir liberaliau į tai žiūrėjo didmiesčiuose gyvenančios ir komentarus rašiusios mamytės. Iš kaimiškų vietovių ar mažesnių miestelių – palaikė jos poziciją ir įžvelgė nesuprantamą švietimo atstovų požiūrį bei iškreiptas vertybes.
Įžvelgia „supermamyčių“ elgesio bruožus
Ši sąvoka itin paplitusi šiandieninėje visuomenėje, kur su pašaipa žiūrima į mamas, norinčias vaikus apsaugoti nuo viso pasaulio ir užauginti vaikus šiltnamio sąlygomis. Kalbintas portalo tv3.lt skaitytojas, mažamečio tėvas Andrius pripažįsta nematantis čia tragedijos.
„Man atrodo, kad svarbiausia yra kontekstas: kaip ta informacija pateikiama ir nemanau, kad tai yra kažkoks vaiko skatinimas. Mano vaikas taip pat sprendė uždavinį apie cigaretes, namuose jis dar paskaičiavo, kiek mama pinigų išleidžia per mėnesį rūkalams ir tuo tema pasibaigė.
Netikiu, kad vienas atskiras žodis galėtų paveikti vaiką. Juolab, reikia nepamiršti, kad vaikai savaip ir kitaip supranta dalykus. Ir kaip mes jiems pateiksim, taip jie ir supras.
Be to, man tokie mamyčių laiškai, diskusijų kėlimai labiau asocijuojasi su noru kažką veikti, kažką labai gero padaryti ir pasirodyti prieš kitus. Jeigu žmogus neturi kitos veiklos, kur yra įvertintas, gal jis taip bando užsitarnauti pagarbą ir dėmesį?“, – retoriškai dėstė Andrius.
Vyro manymu, toks elgesys jam primena būtent „supermamytes“, kurios stengiasi visur atrasti blogį ir pašalinti kuo toliau nuo vaiko, ir taip tik naiviai save apgaudinėjančias.
A.Landsbergienė: reikėtų neprarasti sveiko proto
Edukologė ir socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė teigia, kad bet kokį dalyką ar žodį išėmus iš konteksto, būtų galima ilgai svarstyti. Bet objektyvaus atsakymo nepavyks rasti, nes reikia žiūrėti į visumą.
„Neseniai buvo diskutuota apie vadovėlio užduotį vaikams pateiktą etikos pamokose. Esu įsitikinusi, kad svarbiausias klausimas – kaip mokytojas pateikia medžiagą. Tada užduotis tampa tinkama, ir suprantama, ir praturtinanti.
Tai lygiai taip pat ir su žodžiu cigaretė. Pats žodis yra taisyklingas ir normalus. Negalim cenzūruoti pačios kalbos – patys žodžiai iš savęs nėra kalti. Galbūt kitiems žmonėms žiemą prasideda depresija, tai gal dėl to nevartokime šio žodžio?
Jeigu žmonėms iš karto blogos asociacijos. Reikėtų neprarasti sveiko proto ir žvelgti į kontekstą ir visą situaciją.
Juk iš esmės šitą žodį vartoja ir trijų metų vaikas. Ypač, jeigu turi savo aplinkoje turi rūkančių žmonių. Tai jau mokyklinio amžiaus vaikas, tikėtis, kad išėmus žodį iš vadovėlio ir iš jo aplinkos, jis nesusidurs su juo niekada gyvenime arba susidurs tik brandaus amžiaus – nelabai brandu ir racionalu to tikėtis.
Bet turime suprasti, kad mokyklinio amžiaus vaikai yra labai pažeidžiami ir turime su jais kalbėti apie sveiką gyvenimo būdą“, – pabrėžė ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja.
Pedagogė akcentavo, kad svarbiausia – pats kontekstas bei ar mokytojas į jį atsižvelgia, tinkamai pateikia medžiagą.
Vis dėlto, kalbant apie vadovėlius, mes turime žvelgti jautriau. Aš manau, kad mes Lietuvoje turime labai daug stereotipinio mąstymo, labai daug tokių užduočių, kurios reikalauja iš mokytojo aukštesnio lygmens mąstymo ir gebėjimo paaiškinti kontekstą.
Ko šiaip, kalbant apie patį vadovėlių rašymą, neturi būti. Nes vadovėliai rašomi mokytojui, kuris galėtų pasiimti ir dirbti pagal jį pagal visus šiuolaikinius reikalavimus. O ne taip, kad jis pasiima vadovėlį ir bando visaip išsisukti, interpretuoti, padėti ir tik taip atlieps XXI a. visuomenės ir vaikų poreikius. Taip neturėtų būti“, – įsitikinusi A. Landsbergienė.
Vadovėlius tikrina, bet pastabų laukia
Su žiniasklaida savo pastebėjimais dėl vadovėlio turinio pasidalinusi mama Jekaterina tvirtino, kad siuntė pastabas ir į ministeriją, ir į kitas institucijas, tačiau iš niekur atsakymo negavo. Portalui tv3.lt susisiekus su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais, buvo paaiškinta, kad irgi svarbus mokytojo gebėjimas pritaikyti medžiagą.
„Pateikta ištrauka yra 2007 m. išleisto lietuvių kalbos vadovėlio 2 kl. ištrauka. Tai tekstas iš Rimanto Černiausko knygos „Slieko pasaka“, kuri 2007 m. buvo išrinka Metų knyga vaikams. Galbūt būtent todėl autoriaus tekstas nekėlė abejonių vadovėlį recenzavusiems specialistams ir ekspertams.
Paprastai autoriai, rengdami vadovėlį laikosi tam tikros metodologinės logikos, parinkdami užduotis ar kūrinių ištraukas, siekia tam tikrų metodinių tikslų. Mokytojas, pasirinkdamas šias ištraukas, užduotis, jas pritaiko ar adaptuoja, atsižvelgdamas į savo klasės mokinių ugdymosi poreikius.
Manome, kad minėtas tekstas be skaitymo gebėjimų ugdymo, galėtų turėti kitų ugdymo tikslų: analizuoti tam tikras dorinio, sveikatos ugdymo temas. Žinoma, kaip jis bus skaitomas ir kokie akcentai bus sudėti, priklauso nuo mokytojo keliamų tikslų.
Pagal šiuo metu galiojančią vadovėlių vertinimo tvarką, vadovėlių turinio vertinimo organizavimą atlieka Ugdymo plėtotės centras (UPC).
Jeigu vadovėlio medžiaga atitinka visus kriterijus (jų yra 20), leidėjui pateikiama išvada, kad vadovėlis tinkamas naudoti ugdymo procese ir informacija apie jį skelbiama Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir kitų mokymo priemonių duomenų bazėje. Galutinį sprendimą, kokį vadovėlį pasirinkti, priima pati mokykla.
Švietimo ir mokslo ministerija, gavusi pastabų apie užduočių klaidas ar kitus pastebėjimus, informuoja UPC, kuris tiesiogiai bendrauja su vadovėlių ekspertais ir leidyklomis“, – nurodė Bendrojo ugdymo departamento direktorės Žydronės Žukauskaitės-Kasparienės.
Minėto UPC centro viešųjų ryšių specialistė Rūta Mazgelytė tvirtino, kad yra nagrinėjamos visos pastabos dėl vadovėlių.
„Mes, sulaukę pastabų ir klausimų dėl vadovėlių turinio kokybės, kiekvieną atvejį nagrinėjame, informuojame leidyklas, kad ateityje būtų išvengta klaidų ir vadovėlių kokybė būtų geresnė.
O tėvelių rūpinimąsi savo vaikų vadovėlių kokybe vertiname teigiamai“, – teigė specialistė.
Nekyla abejonių, kad vadovėliai bėgant metams keičiasi, keičiasi ir juos sudarančių specialistų požiūris, turimos galimybės. Tik į kurią pusę, geresnę ar blogesnę jie keičiami, sunku pasakyti.
