Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Na visai man patiko šianank sapnuoto sapno reiškinys, kad mergina ir vaikinukas kad bėga, bėga lekia vienas į kitą. Na ir gerai.
Tuoj pradėsiu aiškinti apie energijas. Tuoj pradėsiu... Kažkokia tai paizė... Cha cha...
Ai, tiesiog, kol neturiu energijos na ir priimu tai už tai kaip na jei neturiu vadinasi ir lemta kolkas man būti šiek tiek durna ir nervuojančia, tiesiog lemta.
O tėvui, turbūt lemta bus paskui bendrauti būtent su tokiais žmonėmis kurie rašo programas kitiems žmonėms( danguje sėdintys ar žemėje sėdintys, gal tokių, kas ten žino gali būti ir pragare...), na ir dėl to, kad tėtušis iškart tuos žmones suprastų, tai va, šiai karmai, jam esu pakišta aš, na ir jis, tipo, viską supras paskui, kai jam reikės suprasti, kai bus danguje ko pridirbo, kaip jam visdėlto reikėjo elgtis ir kaip nereikėjo, deja, labai skaudžiai teks viską suprasti, ir tiesiog spėju, kad jo lemtis paskui bus, tiesiog bendrauti, su tais kurie patys pirmi pasiima energijas ir paskui žmogiškąją forma perteikia tas energijas žmonėms ir t.t ir pan( na jo tokia lemtis, na jei jis tokios lemties neturėtų tai ir nebūtų buvęs pakištas man, jei pakištas vadinasi ir turi būtent tokią konkrečią lemtį). Greičiausiai, būtent taip ir bus, na to dėl jis iškarto ir yra ruošiamas, bendravimui būtent su tokais.
Na aš tai irgi, nam tai kažkaip tai visiškas absurdas užsiimti būtent tuo pačiai, ką būtent, pati ir prirašiau. Na tai kaip dovana. Imkime yra kalėdų senelis ir jis visiems kažką tai išdalija, dovanoja. Nu gi jis nenori būti priverstas, imti pats savo dovanos. Nes galima išprotėti, jau nėra kur daugiau, aš pati darau, o paskui man dar prikaišioja,. Na ir taip jau esu kaip baigtame rate. Aš nenoriu, dar vaidinti, kad dar pati save ir laikau, aš laikausi visai už kažko kitka. Tikrai aš turiu kur laikytis, o kitiems irgi kitokia forma, na žmogiškają galiu šį bei tą duoti.
Bet koks beprotnamis, kai man pačiai, net, man pačios per daug pasidaro. Šeimoje jie ir supratnta, tą gyvenimą paprastai, o kas imkime tiems kuriems programas rašo, tai jiems gali būti nė nemotais, tiesiog laikytis taisyklių ir viskas. Nu kažkokia tai nesąmonė, lyg sau pati būčiau pasirašiusi nuosprendį. Imkime, duodi visiems kas jiems tinka, bet tai nereiškia, kad jei visiems tai tinka ir kad aš suprantu, kad jiems tinka, tai visai nereiškia kad iš vis tai dar gali tikti man. Nu beprotnamis. Mane laiko, visai kiti dalykai. Visai kiti. Aš irgi esu iš grandininės reakcijos ir mane tikrai laiko visai kiti dalykai ir visai kiti tarpiniai reiškiniai. Vienu žodžiu, baisiai užkankino. Užkankino. Tas gyvenimas toks įdomus.
Na bet tų visokių reiškinių būna dar ir tokių kurių visai reiškiniais net nepavadintumei. Iki tam tikro lygio būna juokinga. Bet kai kurie dalykai yra absurdiški. Ir jei su savimi pačia per dažnai tenka susitikti tai ir yra pragaras. Tipo, mane moko tai, kad tipo kažkada kažką padariau ir suveikiau programą, nes visi norėjo. O paskui aš pati save turiu ėsti. Nu nesąmonių nesąmonė. Aš maitinuosi kitais dalykais...
///////////////////////////////////////////////////////////////////////////
O įdimu kaip tam Kristui( tipo, dar ryškesnį ir vaizdingesnį galimą absurdo pavyzdį noriu parodyti), imkime jis vėl gimsta, na ir tėvai verčia jį keliaklūpsčiauti pačiam sau. Patikėkite tai beprotybė... Tokiu atveju, žūt būt, tėvams reikia išaiškinti, - bet tai neįmanoma...Paskui visi reikalai sprendžiami danguje na ir išaiškinama ta tiesa. Tai tiesiog elgesio kelias. Žmogus tada išmoksta tam tikro elgesio. Na ir tai irgi reiškia, kad jo laukia būtent tam tikri draugai ir būtent tam tikras ratas... na jie kankintojai, kankintojai, bet jie su garantiniu ratu. Viskas suplanuota( na iš akies traukiu na ir suprantu...).
Tuoj pradėsiu aiškinti apie energijas. Tuoj pradėsiu... Kažkokia tai paizė... Cha cha...
Ai, tiesiog, kol neturiu energijos na ir priimu tai už tai kaip na jei neturiu vadinasi ir lemta kolkas man būti šiek tiek durna ir nervuojančia, tiesiog lemta.
O tėvui, turbūt lemta bus paskui bendrauti būtent su tokiais žmonėmis kurie rašo programas kitiems žmonėms( danguje sėdintys ar žemėje sėdintys, gal tokių, kas ten žino gali būti ir pragare...), na ir dėl to, kad tėtušis iškart tuos žmones suprastų, tai va, šiai karmai, jam esu pakišta aš, na ir jis, tipo, viską supras paskui, kai jam reikės suprasti, kai bus danguje ko pridirbo, kaip jam visdėlto reikėjo elgtis ir kaip nereikėjo, deja, labai skaudžiai teks viską suprasti, ir tiesiog spėju, kad jo lemtis paskui bus, tiesiog bendrauti, su tais kurie patys pirmi pasiima energijas ir paskui žmogiškąją forma perteikia tas energijas žmonėms ir t.t ir pan( na jo tokia lemtis, na jei jis tokios lemties neturėtų tai ir nebūtų buvęs pakištas man, jei pakištas vadinasi ir turi būtent tokią konkrečią lemtį). Greičiausiai, būtent taip ir bus, na to dėl jis iškarto ir yra ruošiamas, bendravimui būtent su tokais.
Na aš tai irgi, nam tai kažkaip tai visiškas absurdas užsiimti būtent tuo pačiai, ką būtent, pati ir prirašiau. Na tai kaip dovana. Imkime yra kalėdų senelis ir jis visiems kažką tai išdalija, dovanoja. Nu gi jis nenori būti priverstas, imti pats savo dovanos. Nes galima išprotėti, jau nėra kur daugiau, aš pati darau, o paskui man dar prikaišioja,. Na ir taip jau esu kaip baigtame rate. Aš nenoriu, dar vaidinti, kad dar pati save ir laikau, aš laikausi visai už kažko kitka. Tikrai aš turiu kur laikytis, o kitiems irgi kitokia forma, na žmogiškają galiu šį bei tą duoti.
Bet koks beprotnamis, kai man pačiai, net, man pačios per daug pasidaro. Šeimoje jie ir supratnta, tą gyvenimą paprastai, o kas imkime tiems kuriems programas rašo, tai jiems gali būti nė nemotais, tiesiog laikytis taisyklių ir viskas. Nu kažkokia tai nesąmonė, lyg sau pati būčiau pasirašiusi nuosprendį. Imkime, duodi visiems kas jiems tinka, bet tai nereiškia, kad jei visiems tai tinka ir kad aš suprantu, kad jiems tinka, tai visai nereiškia kad iš vis tai dar gali tikti man. Nu beprotnamis. Mane laiko, visai kiti dalykai. Visai kiti. Aš irgi esu iš grandininės reakcijos ir mane tikrai laiko visai kiti dalykai ir visai kiti tarpiniai reiškiniai. Vienu žodžiu, baisiai užkankino. Užkankino. Tas gyvenimas toks įdomus.
Na bet tų visokių reiškinių būna dar ir tokių kurių visai reiškiniais net nepavadintumei. Iki tam tikro lygio būna juokinga. Bet kai kurie dalykai yra absurdiški. Ir jei su savimi pačia per dažnai tenka susitikti tai ir yra pragaras. Tipo, mane moko tai, kad tipo kažkada kažką padariau ir suveikiau programą, nes visi norėjo. O paskui aš pati save turiu ėsti. Nu nesąmonių nesąmonė. Aš maitinuosi kitais dalykais...
///////////////////////////////////////////////////////////////////////////
O įdimu kaip tam Kristui( tipo, dar ryškesnį ir vaizdingesnį galimą absurdo pavyzdį noriu parodyti), imkime jis vėl gimsta, na ir tėvai verčia jį keliaklūpsčiauti pačiam sau. Patikėkite tai beprotybė... Tokiu atveju, žūt būt, tėvams reikia išaiškinti, - bet tai neįmanoma...Paskui visi reikalai sprendžiami danguje na ir išaiškinama ta tiesa. Tai tiesiog elgesio kelias. Žmogus tada išmoksta tam tikro elgesio. Na ir tai irgi reiškia, kad jo laukia būtent tam tikri draugai ir būtent tam tikras ratas... na jie kankintojai, kankintojai, bet jie su garantiniu ratu. Viskas suplanuota( na iš akies traukiu na ir suprantu...).
Na tavo mintys, Mecislovai, eina tobulumo link. Didžiuojuosi tavimi. Bet, patarimas. kalbėk tik savo žodžiais. nepataikauk niekalams ir nesitenk būti labai tikslus; niekalai tikslumą išgalvojo, nes niekalai slepiasi po žodžių tikslumu ir tų žodžių nepramušama siena, o mes esame aukščiau nei žodžiai. Mes patys, Mečislovai sukūrėme žodžius. Jie, iš mūsų tuos žodžius pasiėmė ir pasiglemžė. Ir jie tais žodžiais visus daro vergais. Mecislovai, esi labai protingas ir tau tai blykstelėjo. Supratai. Tu esi tikras žmogus ir žinantis. O vėliau bus vėliau. Turime daug karmų ir tu tai irgi padaryt nuosekliai. Deja, kolkas, žmonėms tenka kentėti. Čia irgi tokia vystymosi jūjų stadija ir mes to iš jų negalime atimti. Mano karmos , ankstesnės, irgi buvo baisios. Bet dėl to esu dėkinga. Ir suvokiu, kaip svarbu bei aktualu žmogui vystytis nuosekliai. Deja taip yra. Ir mes neturime teisės iš jų atimti jų klystkelių ir paklydimų ir skausmo. Mes neturime tokios teisės. Prisimenu savo karmas ir tai suprantu. Jos juk man ir padėjo lavėti. Be skausmo, mes deja, net nepasitemtumėmenet nepaaugtumėme ir neužaugtumėma. Ačiū.
Tiesa mes galime kalbėti. Nes tai savotiška hipnozė būsimims jūjų karmoms. Jie kolkas visai nieko nesuvokia, bet ką jie perskaito tą jūjų ateitis tikrai ir garantuotai suvoks. tai tiesiog toks paleingvinimas perėjimams. Žmogus nori jaustis šiek tiek palaikomas. ir nesvarbu kad dabar nesuvokia ir juokaisi ir iš vis pro ausis praeina. iš tiesų pro ausis žmogui nepraeina. Nes žmogaus būsima karma tai labai labai ir net labai suvoks. Įsivaizduoji?
Tiesa mes galime kalbėti. Nes tai savotiška hipnozė būsimims jūjų karmoms. Jie kolkas visai nieko nesuvokia, bet ką jie perskaito tą jūjų ateitis tikrai ir garantuotai suvoks. tai tiesiog toks paleingvinimas perėjimams. Žmogus nori jaustis šiek tiek palaikomas. ir nesvarbu kad dabar nesuvokia ir juokaisi ir iš vis pro ausis praeina. iš tiesų pro ausis žmogui nepraeina. Nes žmogaus būsima karma tai labai labai ir net labai suvoks. Įsivaizduoji?
kai buvo populiarios paskaitos apie skraidančias lėkštes, kilo daug psichozių, susijusių su ateiviais.
Man tai čia be galo nemandagiai skamba, ir viskas. Nu nemandagiai pasakyta. Psichozės ligos ir t.t. Rodos, kad žmogus pats turėtų problemų, todėl taip nemandagiai kalba ir prasiveržia. O jei tos psichozės buvo, vadinasi taip ir turėjo būti. Mes gyvename bedrose kosminėse smegenyse ir žmonės galbūt tiesiog grupiniais siansais valėsi ir praplovinėjo sau smegenis. Juk yra tiek daug nelaimių, tiek daug išprievartovimų, tiek daug pedofilijos. Tos psichozės, buvo ne šiaip sau, o apsivalumų procedūros. Apsivalymas, tai, yra toks veiksmas. Jis gali būti šiek tiek ir skaudus, bet protingi žmonės nori apsivaliti, nes ir tai jų asmenybės dalelė, kažkur mergaitėje, kenčia. Tada jie ieško išeities, ieško apsivalymo ir visokio kitokio apėjimo. Reiktų, trupučio gailestingumo ir supratimo, o ne taip smerkti. Nebent, pats būtumei pakrypęs ir pedofiliškas, ir turėtumei slaptas užmačias kitus ir toliau kankinti. Jei, ne, vadinasi tavo tarpe yra toksai, nes iš kur gi kitaip, pasigavai, nenormalios kalbos gaidelių?
Man tai čia be galo nemandagiai skamba, ir viskas. Nu nemandagiai pasakyta. Psichozės ligos ir t.t. Rodos, kad žmogus pats turėtų problemų, todėl taip nemandagiai kalba ir prasiveržia. O jei tos psichozės buvo, vadinasi taip ir turėjo būti. Mes gyvename bedrose kosminėse smegenyse ir žmonės galbūt tiesiog grupiniais siansais valėsi ir praplovinėjo sau smegenis. Juk yra tiek daug nelaimių, tiek daug išprievartovimų, tiek daug pedofilijos. Tos psichozės, buvo ne šiaip sau, o apsivalumų procedūros. Apsivalymas, tai, yra toks veiksmas. Jis gali būti šiek tiek ir skaudus, bet protingi žmonės nori apsivaliti, nes ir tai jų asmenybės dalelė, kažkur mergaitėje, kenčia. Tada jie ieško išeities, ieško apsivalymo ir visokio kitokio apėjimo. Reiktų, trupučio gailestingumo ir supratimo, o ne taip smerkti. Nebent, pats būtumei pakrypęs ir pedofiliškas, ir turėtumei slaptas užmačias kitus ir toliau kankinti. Jei, ne, vadinasi tavo tarpe yra toksai, nes iš kur gi kitaip, pasigavai, nenormalios kalbos gaidelių?
Mums tik atrodo, jog gyvename viename pasaulyje, bet iš tikro - kiekvienas savame, kur savi siaubai, įspūdžiai, patirtys, prasmės ir vertės. Ir dažnai tie mūsų pasauliai nesutampa, todėl negalime susikalbėti.
Pala, pala. Bet tie pasauliai ir turi nesutapti. Nieka nenorėjau sutapti, na su kažkokiu tai kitu pasauliu. Mano misija ir mano įsitikinimas darau būtent tai ko kiti nedaro. Na imkime visi kažkur tai konkrečiai gali supulti ir visi būtent tai daro būtent taip supranta ir t.t. Man tai labai gerai. Nes tada jaučiuosi neįpareigota ir galiu daryti būtent tai ko kiti nedaro. Visad žinojau kad pasaulį reikia išbaigti iki galo. O išbaigti iki galo, tai ir reiškia daryti kažką visai kita. Ir džiaugtis kad daug vietų yra tiesiog išpildyta, - žmonės daro. O sau, pasirinkti kad ir tuštutę vietą ir be galo džiaugtis, tokiu savo pačios nuosprendžiu, kad yra sugebama viskas aprėpti, o ne į konkrečią krūvą suvirsti. Visad, be galo bijotau tų, kurie, įsitikinę, kad žūt būt, aš turiu virsti jais. Noriu pasakyti, net pats kūnas yra protingas ir žino, kiek jam rankų reikia ir kiek jam kojų reikia ir trečiosios kojos ar rankos, kūnas nesiaugins, o auginsis galvą. Na ar kažką, kam yra tuščia vieta, vadinasi, reikia pasauliui suteikti harmojijos, savimi. Ir viskas. O harmojija, tai yra žinojimas, ko griebtis ir ką veikti ir žnojimas, kad nebūtina veikti to, ką kiti ir taip jau veikia. Ir žinjimas, kad būtina veikti būtent tai, ką pati matai, o ko kiti, galbūt, niekad nepamatys, vadinasi, tau tavo pačios misija. Linkiu sėkmės!
Pala, pala. Bet tie pasauliai ir turi nesutapti. Nieka nenorėjau sutapti, na su kažkokiu tai kitu pasauliu. Mano misija ir mano įsitikinimas darau būtent tai ko kiti nedaro. Na imkime visi kažkur tai konkrečiai gali supulti ir visi būtent tai daro būtent taip supranta ir t.t. Man tai labai gerai. Nes tada jaučiuosi neįpareigota ir galiu daryti būtent tai ko kiti nedaro. Visad žinojau kad pasaulį reikia išbaigti iki galo. O išbaigti iki galo, tai ir reiškia daryti kažką visai kita. Ir džiaugtis kad daug vietų yra tiesiog išpildyta, - žmonės daro. O sau, pasirinkti kad ir tuštutę vietą ir be galo džiaugtis, tokiu savo pačios nuosprendžiu, kad yra sugebama viskas aprėpti, o ne į konkrečią krūvą suvirsti. Visad, be galo bijotau tų, kurie, įsitikinę, kad žūt būt, aš turiu virsti jais. Noriu pasakyti, net pats kūnas yra protingas ir žino, kiek jam rankų reikia ir kiek jam kojų reikia ir trečiosios kojos ar rankos, kūnas nesiaugins, o auginsis galvą. Na ar kažką, kam yra tuščia vieta, vadinasi, reikia pasauliui suteikti harmojijos, savimi. Ir viskas. O harmojija, tai yra žinojimas, ko griebtis ir ką veikti ir žnojimas, kad nebūtina veikti to, ką kiti ir taip jau veikia. Ir žinjimas, kad būtina veikti būtent tai, ką pati matai, o ko kiti, galbūt, niekad nepamatys, vadinasi, tau tavo pačios misija. Linkiu sėkmės!
as manau, kad zmones patys turi labiau rupintis savimi, o ne pasitiketi visokiais ziniuoniais. jie tik pinigus isvilioja ir niekuo ( beveik) nepadeda. ju pagalba tik ta, kad jie privercia zmogu jais tiketi.
Nesuprantu, ko jie vis apie tuos vaistus. Na jei negeria žmogus, tai negeria, na ir nepriversi gi. Kodėl norite, kad visi būtų prisigėrę tų jūsų vaistų? Jie turi savų;)- valerijonų, net katinas jau sėdintis marse tai patvirtins...Įpili jam to valerijono į peinuką ir kuo daugiau to valerijono, katinas ir išgeria visą tą pienuką. Ir paskui jis jau marse. Ir katinui gerai, - ir šeimininkui gerai...;)
Žemės mokslas dar labai jaunas,vos keletas šimtų metų ir gimė iš to pačio ezoterinio žinojimo.Tai reikia pripažinti ir nustoti riesti nosį,lyg tai viską žino... Iš tikro ,tai mokslas žino labai mažai,o medicinoje iš vis daugiau problemų ir paradoksų ,nei tikrų laimėjimų ir tikrų žinių.
,,Manoma ,kad viskas energija...,,-iš tikro tai teisinga ,bet reikia pridurti ,kad ir ,,ta energija,, gali turėti sąmonę ir būti net labai protinga,štai kodėl žmogus turėtų saugoti savo sąmonę nuo pašalinių atakų iš reklamos,meno,muzikos pusės,nes dabartinės civilizacijos daugybė dalykų yra griaunančios energijos ir įdėjos. Gal todėl kasmet fiksuojama vis daugiau psichosusirgimų?
O susirgimų susijusių su psichika iš tikro vis daugėja-daugelis žmonių emociškai nestabilūs,jausmai sudarkyti ir su traumomis(nesugeba mylėti ilgą laiką),mintys chaotiškos(nesugeba ilgai koncentruotis į vieną kryptį..),,,, Daugelį kamuoja pastovios priklausomybės,manijos,prisirišimai prie kito žmogaus(bet nemyli..),prie daiktų(nors jie jam visiškai nereikalingi),gyvena primityvų gyvenimą(kad tik pavalgyti,pasidauginti ir pamiegoti) ignoruojant aukštesnius žmogaus dvasinius poreikius(dievo pažinimas,grožio suvokimas,meno suvokimas).
Žmogaus sąmonė nėra vienalytė erdvė-joje išskiriama augalo,gyvulio ir Žmogaus dalys. Tik nereikia sąmonės maišyti su logika,atmintimi ,išsilavinimu.Tai skirtingi dalykai. Pvz,Žmogaus sąmonė gali būti kosminio tipo(Dieviškoji,)gali būti ir demoniška,konfliktuojanti(nusikaltimus darančių asmenų)...
O ekstrasensai ,būrėjos ,egzorcistai ir kt yra savo amato meistrai,jų negalima maišyti vieno su kitu-tai taip pat kaip ir kitos profesijos(šaltkalvis,tekintojas,suvirintojas ir tt)atstovai. Lietuvoje beveik sąmoningai pateikiama tai, kaip absoliutų blogį ir niekalą.Reiktų spręsti apie žmogų tik pagal jo darbus,o ne pagal pareigas ar drabužius...
,,Manoma ,kad viskas energija...,,-iš tikro tai teisinga ,bet reikia pridurti ,kad ir ,,ta energija,, gali turėti sąmonę ir būti net labai protinga,štai kodėl žmogus turėtų saugoti savo sąmonę nuo pašalinių atakų iš reklamos,meno,muzikos pusės,nes dabartinės civilizacijos daugybė dalykų yra griaunančios energijos ir įdėjos. Gal todėl kasmet fiksuojama vis daugiau psichosusirgimų?
O susirgimų susijusių su psichika iš tikro vis daugėja-daugelis žmonių emociškai nestabilūs,jausmai sudarkyti ir su traumomis(nesugeba mylėti ilgą laiką),mintys chaotiškos(nesugeba ilgai koncentruotis į vieną kryptį..),,,, Daugelį kamuoja pastovios priklausomybės,manijos,prisirišimai prie kito žmogaus(bet nemyli..),prie daiktų(nors jie jam visiškai nereikalingi),gyvena primityvų gyvenimą(kad tik pavalgyti,pasidauginti ir pamiegoti) ignoruojant aukštesnius žmogaus dvasinius poreikius(dievo pažinimas,grožio suvokimas,meno suvokimas).
Žmogaus sąmonė nėra vienalytė erdvė-joje išskiriama augalo,gyvulio ir Žmogaus dalys. Tik nereikia sąmonės maišyti su logika,atmintimi ,išsilavinimu.Tai skirtingi dalykai. Pvz,Žmogaus sąmonė gali būti kosminio tipo(Dieviškoji,)gali būti ir demoniška,konfliktuojanti(nusikaltimus darančių asmenų)...
O ekstrasensai ,būrėjos ,egzorcistai ir kt yra savo amato meistrai,jų negalima maišyti vieno su kitu-tai taip pat kaip ir kitos profesijos(šaltkalvis,tekintojas,suvirintojas ir tt)atstovai. Lietuvoje beveik sąmoningai pateikiama tai, kaip absoliutų blogį ir niekalą.Reiktų spręsti apie žmogų tik pagal jo darbus,o ne pagal pareigas ar drabužius...
tu gal geriau išgerk ten tų vaistų kur nėščios geria :)
Bažnyčia didžiausias šizofrenikų būrelis.
oi kiek komentaru tiek ir nesamoniu.
REKLAMA
REKLAMA
Pasinėrę į dvasių pasaulį, nebemokame gyventi realiame