Tik deklaruodamas pajamas mokesčių mokėtojas sužinojo apie į jo sąskaitą pervestus ir iš jos išimtus beveik 100 tūkst. litų.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad atlikusi operatyvų patikrinimą Kaune registruotoje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB), nustatė, jog įmonė pervedė beveik 100 tūkst. litų gyventojui už darbus, kurių jis neatliko. Patikrinimo metu išsiaiškinta, jog pats gyventojas tuos pinigus matė kaip savo ausis, o jais, nemokėdama mokesčių, disponavo nesąžininga įmonė. Kauno AVMI nustatė, kad įmonė nuslėpė beveik 30 tūkst. litų mokesčių.
Tiriant interjero projektavimo bei statybos darbais besiverčiančios bendrovės galimai nepagrįstai deklaruotų išmokų aplinkybes paaiškėjo, kad įmonė pasirašė darbų rangos sutartį su gyventoju, kuris mėnesiui laiko buvo įsigijęs verslo liudijimą. Gyventojas įsipareigojo per šį laikotarpį atlikti keramikos darbus vandens parko registracijos patalpose, kavinėje bei sporto salėje. Keramika turėjo puošti ne tik minėtų patalpų sienas, bet ir lubas. Gautas pinigų sumas darbus atlikęs asmuo turėjo deklaruoti mokesčių inspekcijoje pateikdamas deklaraciją. Bet per keletą kartų įmonės į jo sąskaitą pervestų beveik 100 tūkst. litų jis nedeklaravo, nes tik atėjęs į mokesčių inspekciją sužinojo apie neva jam išmokėtus pinigus.
Rašytame paaiškinime gyventojas nurodė, kad jokių keramikos darbų neatliko ir pinigų negavo, o savaitgaliais padirbėti kartu pagalbinius darbus jam pasiūlęs kaimynas. Tam tikslui reikėjo mėnesiui laiko įsigyti verslo liudijimą ir atsidaryti sąskaitą banke. Gavęs banko dokumentus t.y., mokėjimo kortelę su sąskaita ir kodais, jis atidavė kaimynui, nes šis aiškinęs, kad jų reikia norint įforminti darbą bendrovėje.
Nepilną mėnesį padirbėjęs bendrovėje žadėtų 500 litų uždarbio gyventojas laukė visus metus. Bet pinigai taip ir nebuvo pervesti. Atvykęs į mokesčių inspekciją deklaruoti pajamų (turėjo įsigijęs verslo liudijimą), gyventojas sužinojo, kad bendrovė, kurioje dirbo, į jo sąskaitą buvo pravedusi beveik 30 tūkst. litų. Žmogus kreipėsi į įsidarbinti padėjusį kaimyną, bet tas patarė nekelti triukšmo ir deklaruoti pajamas. Esą įvyko nesusipratimas, bendrovės darbuotoja suklydo, o pinigai buvo pervesti ne į tą sąskaitą.
Vėliau kaimynas paprašė dar kartą vienai dienai įsigyti verslo liudijimą. Jis įtikinėjo, kad dabar bendrovė tikrai ketina pervesti žadėtus pinigus. O verslo liudijimą reikia dar kartą įsigyti, kadangi bendrovė kažką ne taip įformino ir paskaičiavo didesnę nei priklauso sumą, tad turės „nusiimti skirtumą“. Bendrovės manipuliacijos paaiškėjo tuomet kai gyventojas gavo banko išrašą: pinigų pervedimų ir išėmimų iš jo sąskaitos buvo atlikta beveik už 100 tūkst. litų.
„Patikrinimo rezultatai rodo, kad bendrovė sukčiavo: ji naudojosi gyventojo patiklumu, jo banko duomenimis ir kortele siekdama išvengti mokesčių. Įtraukdama šiuos pinigus į sąnaudas ji susimažino pelno mokestį. Po patikrinimo minėta suma buvo priskirta išmokėtiems dividendams ir apmokestinta 27 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčiu,“ – aiškina Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas.
VMI primena, jog apie pastebėtus mokestinius pažeidimus galima pranešti paskambinus trumpuoju VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėjus į apskrities mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.
