Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad moteris tikrai norėjo sutuoktinį nužudyti – ji išreiškė tik abstraktų norą vyrui pakenkti, tačiau nesiėmė konkrečių veiksmų, jog būtų atimta jo gyvybė.
„Teismas sprendžia, kad vien tariamos nusikalstamos veiklos darymo forma – bendrininkų telkimas rašant SMS žinutę (...), pati žinutės formuluotė neduoda pagrindo spręsti apie rimtus ketinimus“, – paskelbė teisėjas Viktoras Preikšas.
Teismas nustatė, kad kaltinamosios veiksmai – SMS žinutės su prašymu „užmušti“ sutuoktinį parašymas asmeniui, kuris pats skatino tokios žinutės parašymą, ir 3 tūkst. litų (868 eurų) sumokėjimas tam asmeniui už neva dalį atlikto darbo – tariamą autoįvykio sukėlimą, kuris to asmens buvo sugalvotas, – negali būti vertinamas kaip bendrininkų nusikalstamai veikai padaryti telkimas bei tikslas padaryti labai sunkų nusikaltimą – nužudyti savo sutuoktinį.
Teismas atsižvelgė į tai, kad tuo laikotarpiu vyko sutuoktinių skyrybos, jų santykiai buvo įtempti, kaltinamoji sirgo, vartojo vaistus. Daugiau jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip pasirengimas nužudyti sutuoktinį, neatliko ir jų neskatino.
Tuo metu asmuo, kurį kaltinamoji neva telkėsi sutuoktiniui nužudyti, jai prisistatė „skolų išmušinėtoju“, kurstė ją parašyti minėtą SMS žinutę, kad galėtų ją panaudoti kaip įrodymą kaltinamosios sutuoktiniui, pamelavo kaltinamajai apie neva autoįvykio su jos sutuoktiniu sukėlimą ir jo sužalojimą, o vėliau gavo pinigus ir iš kaltinamosios už šį tariamai atliktą darbą, ir iš jos sutuoktinio už tai, kad pranešė jam apie rengiamą jo nužudymą.
Kitų liudytojų parodymai taip pat nepatvirtino, kad moteris norėjo nužudyti sutuoktinį – buvo kalbama apie „neapibrėžto pobūdžio pakenkimą“ vyrui.
Moteris kaltinta, kad iš savanaudiškų paskatų, siekdama materialinės naudos – užvaldyti santuokoje su sutuoktiniu įgytą turtą, už piniginį atlygį, pasitelkdama kitą asmenį, rengėsi nužudyti sutuoktinį.
Moteris taip pat kaltinta, kad 2014 metais Klaipėdos vaikų ligoninėje panaudojo ligoninės gydytojai priklausantį antspaudą, kuris laikytas medikų poste stalčiuje – uždėjo ant trijų receptų, priklausančių ligoninei, taip suklastodama du tikrus dokumentus, receptus.
Teismas nustatė, kad receptai (blankai) ligoninės skyriaus poste buvo laisvai prieinami, jie nėra griežtos apskaitos dokumentai, pati kaltinamoji, būdama gydytoja, turėjo teisę išrašyti vaistus. Kaltinamoji sirgo, buvo gydoma tokiais pačiais ir panašiais vaistais, receptuose išrašyti vaistai nėra kompensuojami ar riboto naudojimo. Receptai nebuvo panaudoti, jų išrašymas nepažeidė kitų asmenų interesų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad dėl jai inkriminuotų veiksmų iš esmės nepažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai, kad receptuose užfiksuota juridinę reikšmę turinti informacija realios žalos valdymo tvarkai nepadarė, teisėjų kolegija sprendė, jog kaltinime nurodytuose receptuose išrašymas sau gydymui naudoti tinkamus vaistus ir receptų pasirašymas kitos gydytojos vardu, nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinamas kaip nusikalstami veiksmai baudžiamosios teisės prasme.
Teismo vertinimu, medikės padaryti veiksmai – receptų išrašymas sau gali būti vertinami kaip gydytojo profesinės etikos pažeidimas.
Baudžiamoji byla nagrinėta neviešuose teismo posėdžiuose siekiant apsaugoti kaltinamosios ir nukentėjusiojo privataus gyvenimo aplinkybes.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
