Psichiatrai antrina ir dar perspėja, kad tabletes be priežasties plempę lietuviai dabar jas gali pakeisti velnio lašais.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) reanimacijos skyriuje pluša slaugytojos. Patalpoje daugiausia prie aparatų prijungtų guli smarkiai alkoholiu apsinuodiję vyrai.
Kartas nuo karto slaugytojoms tenka ir raminamųjų padauginusių tautiečių gyvybę gelbėti. Ypač jei ramybę suteikti turinčius receptinius vaistus jie dar ir su velnio lašais sumaišo.
„Dažnai taip būna ir su alkoholiu, ir be alkoholio. Būna, kad žmonės prisigeria, žinokite, visokių atvejų. O dabar labai madinga, kad prisigeri vaistų: kodėl gėrei? Nes miegoti labai norėjau“, – pasakoja slaugytoja Kristina Sacharevičienė.
Apie nesaikingą raminamųjų benzodiazepinų preparatų vartojimą Lietuvoje medikai garsiai kalba jau ne vienerius metus. Pavojingi apsinuodijimai, žinoma, retenybė, bet piktnaudžiavimo mastai stebinantys. Receptinius raminamuosius nuolat vartoja 4 proc. lietuvių. Nors turėtų vartoti vos kelias savaites, vaistus naudoja metų metus, vidutiniškai net septynerius.
Nuo liepos įsigaliojus tvarkai, pagal kurią benzodiazepinų galima įsigyti tik su elektroniniu receptu, toksikologai dabar susiduria su abstinencijos kankinamų pacientų banga.
„Negaudami savo vaisto tam tikrą dieną paskirtu laiku, jaučia didžiulį nerimą, nemigą, prakaitavimą, širdies permušimus, plakimą, pykinimą, galvos skausmus iki panikos atakų ir tokio didžiulio drebulio“, – sako RVUL Ūminių apsinuodijimų sk. vedėja Gabija Laubner.
Ir medikai, ir vaistininkai neslepia – kartais lietuviai benzodiazepinų įsigydavo ir padirbtais receptais arba vartodavo savo giminaičių ir draugų vaistus.
„Tie pacientai arba tie žmonės, kurie vartojo pagal savo nuožiūrą arba savigydą, arba piktnaudžiavimo tikslu raminamuosius vaistus, ne pagal gydytojo paskyrimus – jie susidūrė su gavimo problema“, – tęsia ji.
„Kai buvo popieriniai receptai, mes negalėjome atskirti, ar tai yra padirbtas receptas, ar nepadirbtas. Ar tas žmogus jau pirko ir gal 10 kartą jau šį mėnesį perka tuos vaistus, nes atskaitos tokios kaip ir nebuvo“, – kalba vaistininkė Jovita Aleknienė.
Skaičiuojama, kad kiekvieną mėnesį lietuviai nuperka apie 200 tūkst. pakuočių receptinių raminamųjų. Šis skaičius, palyginti su pernai, išaugo kone ketvirtadaliu.
„Apie 2,5 mln. pakuočių parduodama per metus, o maksimalus vartojimas yra 3 mėn., tai net skaičiai gaunasi tokie, kad nelabai būtų Lietuvoje žmonių vartojančių, jei tai būtų tik 3 mėn. vartojimas“, – tikina psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
„Tai nėra nekalti vaistai. Vaistai, kurie sukelia didelę priklausomybę ir stiprias abstinencijas. Tai yra priklausomybė ir abstinencijos nuo benzodiazepinų dažnai būna net sunkesnės nei nuo alkoholio“, – perspėja psichiatras Martynas Marcinkevičius.
Jis perspėja ir apie kitą gresiančią problemą – benzodiazepinų negavę tautiečiai gali nerimą malšinti velnio lašais: „Mes žinome, kuo be benzodiazepinų lietuviai efektyviai moka raminti savo nerimą – tai alkoholis. Šita bus sunku įrodyti, bet manau, kad nemažai bus žmonių, kurie negaudami benzodiazepinų savo nerimą ramins alkoholiu. Ko pasekmės mums labai suprantamos.“
Psichiatras sveikina ministerijos norą mažinti raminamųjų vartojimą, bet žeria ir kritikos. Dabar legalaus benzodiazepino elektroninio recepto informacija pakliūva į žmogaus kortelę e-sveikatoje, o tokie duomenys turėtų būti paslėpti, todėl žmonės bijo kreiptis į gydytojus. Ministerija žada ateityje klaidą ištaisyti.