Seimo Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcija pareiškė negali pasirašyti šiuo metu politinių partijų teikiamo aukštojo mokslo reformos susitarimo, pranešė Seimo ryšių su visuomene skyrius.
Tai esą buvo nuspręsta po šiandien įvykusio Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos susitikimo su Lietuvos studentų atstovybių sąjungos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos mokinių parlemento atstovais bei Lietuvos rektorių konferencijos prezidentu Romualdu Ginevičiumi ir Kauno technologijos universiteto sociologijos profesoriumi Gediminu Merkiu.
„Valstiečiai liaudininkai, išklausę studentų, akademinės bei kitų visuomenes atstovų pozicijas ir išgirdę daug neigiamų pastabų dėl susitarimo, negali pritarti paruoštam dokumentui. Tai nereiškia, kad mes griauname reformą. Priešingai, esame įsitikinę jos būtinumu, tačiau pirmiausia siūlome sukurti ilgalaikę nacionalinę strategiją ir tik tada imtis jos įgyvendinimo, todėl šiuo metu galime pasirašyti tik po tryliktu susitarimo punktu“, – pranešime cituojama Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos seniūnė, LVLS valdybos narė Aldona Staponkienė.
Frakcija pareiškė negali pritarti dokumentui, kuris sukeltų neigiamas pasekmes ne tik miestų bet ir regionų žmonėms, didintų socialinę atskirtį. Akademiko Romualdo Ginevičiaus nuomone, jei norima daryti reformą, reikia žiūrėti, kokios bus socialinės pasekmės žmonėms ir valstybei. KTU profesorius G. Merkys klausė: „Ar aukštasis mokslas netaps ne emancipacijos, o selekcijos metodu?“. Pasak jo, šiuo metu siūlomos įmokos už mokslą yra didesnės nei Austrijoje ar Vokietijoje.
G. Merkiui antrino ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis, kuris atkreipė dėmesį, kad, kuriant aukštojo mokslo reformą, atsižvelgiama į Didžiosios Britanijos pavyzdį, tačiau kyla klausimas, kuo ši šalis panaši į Lietuvą, sakoma pranešime.
