Prasidėjus krizei jaunimo nedarbas išaugo dvigubai. Pastaruoju metu stebima atvirkštinė tendencija – jaunųjų bedarbių sparčiai mažėja. Dėl to nemažai nuopelnų priskiriama įvairioms įdarbinimo programoms, rašo „Vakarų ekspresas“.
Visgi tiek Darbo birža, tiek darbdaviai pripažįsta, kad jaunuoliams dažnai trūksta ne tik kvalifikacijos, bet ir motyvacijos, o mokymo įstaigos neretai rengia specialistus, kurių profilis neatitinka paklausos.
Remiantis „Eurostat“, palyginti su 2011 ir 2012 m. liepos duomenis, jaunimo nedarbas Lietuvoje sumažėjo nuo 33,1 iki 25,6 proc. Panašios tendencijos vyrauja ir uostamiestyje.
Pernai Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje jaunimo iki 25 metų nedarbo lygis sudarė 7,3 proc., šiemet – 6 proc. Šiais metais per 8 mėnesius užregistruota 6 300 jaunų asmenų iki 25 metų, o įdarbinta 2 574. Praėjusiais metais tuo pat metu užsiregistravo 5 274 jauni asmenys, įdarbinti 2 139.
„Šiuo metu jaunimui galime pasiūlyti dvi priemones – įdarbinimą subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo rėmimą“, – sakė Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Egidijus Palevičius.
Vis dėlto, pasak jo, „jaunimui labiausiai trūksta motyvacijos ir noro dirbti“, be to, „didelę įtaką daro neatitikimas tarp pasiūlos ir paklausos, nes kai kurių specialybių atstovų paruošiama per daug, o jų poreikis nėra toks didelis“.
